L. Kukuraitis: kitąmet laukia puikūs „Sodros“ biudžeto rodikliai ir palankesnė socialinio draudimo sistema

Vyriausybė pritarė 2018 metų „Sodros“ biudžeto projektui. Šalies dirbančiųjų ir pensijų gavėjų laukia palankios socialinio draudimo permainos.

Prognozuojama, kad 2018 metais „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 4 mlrd. 230,6 mln. eurų, t. y. bus 9,2 proc., arba 354,9 mln. eurų, didesnės nei laukiama 2017 metais. Išlaidos viršys 4 mlrd. 12 mln. eurų ir bus 7,4 proc., arba 277,7 mln. eurų, didesnės nei laukiama 2017 metais, o einamųjų metų pajamos viršys išlaidas 218,3 mln. eurų.

„Kitąmet laukia puikūs „Sodros“ biudžeto rodikliai ir palankesnė socialinio draudimo sistema. Noriu pasidžiaugti ne tik didžiausiais per visą laikotarpį „Sodros“ biudžeto pajamų rodikliais, bet ir laukiančiomis didesnėmis socialinėmis garantijomis, socialinio draudimo išmokomis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Sodros“ biudžeto projektu numatoma, jog nuo 2018 metų bazinė pensija didės iki beveik 153 eurų, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 eurų, t. y. bus 30 eurų didesnė, lyginant su pensija, padidinta nuo 2017 m. spalio 1 d. Dėl priimtų sprendimų apie 600 tūkstančių senjorų sulauks didesnių pensijų. 

Kartu su biudžetu teikiamuose teisės aktuose taip pat numatomi pakeitimai. Numatoma suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimą.

Nustatomos metinės socialinio draudimo įmokų lubos savarankišką veiklą vykdantiems asmenims – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai; ūkininkams ir jų partneriams maksimalios metinės pajamų sumos, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos 2018 metais būtų 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių, 2019 ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Numatoma įteisinti socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims, sumokant įmokas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų.

Pagal verslo liudijimus dirbantiems asmenims, vykdantiems veiklą trumpesniais nei vienas mėnesis laikotarpiais, siūloma numatyti galimybę susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį.

Ketinama nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ už samdomą darbą dirbančius asmenis.

Nustatoma, kad „Sodros“ rezervinis fondas bus privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais, pervedant į jį socialinio draudimo įplaukų dalį, viršijančią įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą.

Siekiant sumažinti neigiamą ligos socialinio draudimo rūšies balansą, įmokų tarifas nedarbo socialiam draudimui mažinamas 0,2 procentiniais punktais ir nukreipiamas ligos socialiam draudimui, bendras draudėjo socialinio draudimo įmokų tarifo dydis nesikeičia ir išlieka 27,5 proc.

Lydinčiaisiais teisės aktais taip pat numatomi pagerinimai. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos mokamos ir tuo laikotarpiu, kai turi draudžiamųjų pajamų.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma, skaičiuojant išmokas taikyti ne užpraeito ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o vidutinį metinį šalies darbo užmokestį. Taip pat projektu siūloma nustatyti išmokų nemažinimo taisyklę, tais atvejais, kai pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymopakeitimą perskaičiavus anksčiau paskirtas kompensacijas ar išmokas, jos mažėja. Taip pat siūloma nustatyti, kad nustačius naujus netekto darbingumo procentus, išmokos ir kompensacijos bus perskaičiuojamos pagal naujus netekto darbingumo procentus.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga išmokomsskaičiuoti siūloma vietoj einamųjų metų draudžiamųjų pajamų taikyti 65 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Skaičiuojant garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokassiūloma numatyti, kad tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, dėl nedarbingumo ar dėl nemokamų atostogų) neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų ir dėl to negali būti paskaičiuota ilgalaikio darbo išmoka, ilgalaikio darbo išmoką apskaičiuoti iš paskutinių 12 mėnesių, kuriais asmuo turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, buvusių iki asmens atleidimo. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti darbo santykius, kurie tęsėsi nepertraukiamai. „Sodros“ biudžeto projektas parengtas, atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų 2018–2020 metams, galiojančių teisės aktų ir kartu teikiamų įstatymų projektų nuostatas, taip pat įvertinus numatomą pensijų indeksavimą 2018–2020 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.