Kodėl ES ir Lietuvos lyderiams Ukrainoje žudomi žurnalistai nėra labai svarbūs?

Praėjusią savaitę Ukrainoje įvyko net keturios rezonansinės žmogžudystės: naktį iš balandžio 12 d. į 13 d.  buvo nužudytas leidinio „Obkom“ įkūrėjas Sergejus Suchobokas, balandžio 15 d. — leidinio „Netešinskij vestnik“ vyriausioji redaktorė Olga Moroz ir buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Kalašnikovas, balandžio 16 d. — žurnalistas Olesis Buzina. Nužudytieji buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, žurnalistai rašė politinėmis temomis, nuolat ir intensyviai domėjosi gimtojoje šalyje vykstančiais procesais. Visi, išskyrus O. Moroz, buvo nužudyti pačioje Ukrainoje širdyje — sostinėje Kijeve. Pranešimai apie šias žmogžudystes sudrebino Ukrainą ir visą pasaulį, tačiau tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos (ES) vadovai šių įvykių … nepastebėjo.

Paprastai, kai kurioje nors šalyje, ypatingai Rusijoje ar Baltarusijoje įvyksta tokios nelaimės, ES vadovai, o ypač Lietuvos valdžia ir veidmainiai politiniai veikėjai, smerkia nužudymus, pareiškia užuojautą mirusiųjų artimiesiems ir šeimoms, šalies vadovai raginami kuo skubiau ištirti žmogžudystes ir išsiaiškinti jų užsakovus bei vykdytojus. Kai kas, net nesulaukęs tyrimo atomazgos, skuba pareikšti, kad šalies, kurioje vyksta nusikaltimai prieš žurnalistus ir politikus, lyderiai nesugeba apsaugoti savo piliečių, o gal net ir patys užsako šiuos nusikaltimus. Tačiau panašu, kad Ukrainos žurnalistai, reiškiantys kitokią nuomonę, nėra tokie svarbūs ES ir Lietuvos lyderiams — todėl juos galima žudyti, mat šį kartą, net po keturių žmogžudysčių, įvykusių per keturias dienas, niekas taip ir nesugebėjo garsiai ir aiškiai išreikšti savo pozicijos dėl šių įvykių.

Ar tai reškia, kad Ukrainai galioja kitos taisyklės? Ar tai reiškia, kad šioje šalyje galima perimti valdžią nekonstituciniu būdu, čia galima šaudyti politinius veikėjus, žurnalistus, kurie turi kitą nuomonę? Nesvarbu kas vyksta šalyje, svarbu, kad valdžia pasakytų, jog nori į ES ir tada į tam tikrus įvykius galima žiūrėti pro pirštus bei užmerkti akis net į žmogžudystes? Dvejopas žmogaus teisių interpretavimas ir žmogžudysčių toleravimas iš ES ir Lietuvos lyderių pusės yra visiška veidmainystė ir ėjimas į kompromisą su savo sąžine.

Todėl noriu pareikšti užuojautą Sergejaus Suchoboko, Olgos Moroz, Olego Kalašnikovo bei Olesio Buzinos artimiesiems ir draugams bei raginu Ukrainos valdžią kuo skubiau, skaidriai ir sąžiningai ištirti šiuos nusikaltimus bei nubausti kaltuosius.

Viktoras Uspaskich

Darbo partijos laikinasis ir garbės pirmininkas,

Europos Parlamento narys