Klaudija Margevičienė: esperanto – tai ir bendravimo priemonė, ir pomėgis, ir dar kažkas daugiau

Apie esperanto kalbą ir jos įtaką gyvenimui, kalbamės su šiauliete Klaudija Margevičiene.

Gerbiama Klaudija, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius, mokantis esperanto?

Esu šiaulietė, todėl ir mano esperanto kelias susijęs su šio miesto esperantininkais ir jų veikla.
1995 m. miesto laikraštyje pamačiau skelbimą apie Šiauliuose organizuojamus esperanto kalbos kursus ir susidomėjau. Kursus vedė tuometinis Šiaulių esperantininkų klubo „Rūta“ pirmininkas Petras Stasiūnas. Mūsų grupelė, kurią sudarėme įvairaus amžiaus ir profesijos žmonės, tais pačiais metais sėkmingai baigėme pradinius esperanto kalbos kursus ir tapome klubo „Rūta“ nariais.

Toliau esperanto kalbos mokiausi tiek bendraudama su kitais klubo nariais, tiek savarankiškai, skaitydama esperantišką spaudą. Labiausiai patiko žurnalas „Litova stelo“(„Lietuvos žvaigždė“). Taip pat susirašinėdama su užsienio esperantininkais.

90-ajame UK Vilniuje su šiauliete Vanda Šimaitiene. 2005 m.

Sudomino ne tik pati esperanto kalba, bet ir jos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas, jo asmenybė ir mintys apie tokios neutralios kalbos svarbą įvairių tautų žmonių vienas kito pažinimui ir taikiam bendravimui, paties L.Zamenhofo kūryba esperanto kalba, jo meilė Lietuvai.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Tai ir bendravimo priemonė, ir pomėgis, ir laisvalaikio praleidimo forma ir dar kažkas daugiau. Kai po kalbos kursų baigimo pradėjau lankyti klubo susirinkimus penktadienio vakarais, sudomino ne tik esperanto kalba, bet ir klubo senbūviai Romualdas Kazlauskas, Petras Stasiūnas, Vincentas Barcys, Pranas Medonis, Romualdas Rutkauskas, Zenonas Sabalys ir kt. Kai kada užsukdavo prof. Vytautas Sirtautas su dukra Jūrate, prof. Aloyzas Gudavičius. Žavėjo nuo 1958 metų besitęsianti ir turinti gražias tradicijas klubo istorija bei neatskiriama tos istorijos dalis – muziejininkas, kraštotyrininkas, esperantininkas Vincentas Vaitekūnas, kuris kasmet rengė gausiai lankomus esperanto kalbos kursus, sodino ir prižiūrėjo ąžuoliukus žymiems žmonėms ir įvykiams atminti, rengė įvairias išvykas ir ekskursijas, susitikimus su kitų miestų ir šalių esperantininkais. Nors V. Vaitekūnas man atėjus į klubą buvo jau prieš keletą metų miręs, jo indėlis ir tradicijos buvo jaučiami, jo darbai tęsiami.

Susitikimas s tėvu Stanislovu Dotnuvoje. 1997 m.

Galbūt ir dabar dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę reniniai ir susitikimai.

Dažniausiai dalyvauju esperantininkų klubo „Rūta“ renginiuose. Beveik kiekvienais metais Šiauliuose vyksta esperantininkų Atvelykio šventė „Rideto“(„Šypsena“). Šį renginį nuo 1994 metų organizavo ir vedė Romualdas Kazlauskas, po jo mirties 1997m. šią iniciatyvą perėmė jo sūnus Gediminas. Suvažiuoja esperantininkai iš įvairių Lietuvos miestų, sulaukiame ir svečių iš užsienio.Tai gera proga susitikti, pabendrauti, renginys dažniausiai būna teminis, organizuojamos viktorinos, pravedami tradiciniai gražiausio margučio konkursas ir margučių ridenimo varžybos, rengiamos ekskursijos po muziejus ir kitas įdomesnes Šiaulių vietas.

1995 metais vyko Baltijos esperantininkų dienos BET-31 Girionyse prie Kauno. Tai buvo pirmas tarprautinis esperantininkų renginys, kuriame teko dalyvauti, ir jis paliko malonų įspūdį, paskatino išmokti kuo daugiau esperantiškų žodžių, kad galėčiai geriau suprasti iš įvairių šalių suvažiavusius esperantininkus, jų skaitomas paskaitas esperanto kalba, dainuojamas dainas ir deklamuojamas eiles. Renginio metu organizuota ekskursija į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, Šv. mišios esperanto kalba.

Draugiška šiauliečių 46 BET-e komanda, 2007 m.

2007 metais Baltijos esperantininkų dienos BET-43 vyko Šiauliuose, ir mes, klubo nariai, buvome pagalbininkai, organizuojant šį tarptautinį renginį. Jo metu Romualdas Rutkauskas pristatė savo knygą esperanto-lietuvių kalbomis apie Šiaulių esperantininkų veiklą „Ruto“ levis esperon. „Rūta“ kėlė viltį“, skirtą Šiaulių esperanto draugijos 80-ečio sukakčiai.

Galimybių keliauti į pasaulinius esperanto kongresus, kurie dažniausiai vyko tolimose šalyse, neturėjau, todėl labai džiaugiausi, kai 90-asis Pasaulinis esperanto kongresas 2005 m. įvyko Vilniuje. Dalyvavo daugiau kaip 2 300 dalyvių iš 62 pasaulio šalių. Ir kai visi kongreso dalyviai atidarymo metu susirinko Siemens arenoje, tai buvo nepekartojamas jausmas išliekantis ilgam.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?

Dažnai baigiantis esperantininkų susitikimams dalyviai susikimba rankomis ir taria: Per esperanto por mondpaco kaj amikeco ĝis revido. Su esperanto dėl pasaulio taikos ir draugystės, iki pasimatymo.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė