Kiek savivaldybės išleidžia socialinėms paslaugoms nuo savo biudžeto?

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savivaldybių pateiktus duomenis, savivaldybės socialinėms paslaugoms 2017 m. vidutiniškai išleido 3 proc. savo biudžeto išlaidų. Pernai daugiausia iš visų savivaldybių – 6,2 proc. arba kiek daugiau nei 1 mln. eurų iš savo biudžeto – socialinėms paslaugoms skyrė Skuodo savivaldybė, mažiausia – 1,3 proc. arba 273,1 tūkst. eurų – Druskininkų savivaldybė. Per pastaruosius kelerius metus vidutinės savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms padidėjo nežymiai: nuo 2,7 proc. – 2015 m. iki 3 proc. – 2017 m.

Tačiau savivaldybių socialinėms paslaugoms tiek skiriamų lėšų nepakanka. Šių metų spalio 1 d. duomenimis, šalies savivaldybių eilėse ilgalaikei socialinei globai gauti buvo įrašyti 699 senyvo amžiaus ir 59 neįgalūs asmenys, socialinių paslaugų į namus laukė 781 asmuo, dienos centruose teikiamų paslaugų – 118 asmenų.

„Savivaldybių socialinėms paslaugoms skiriamos lėšos neužtikrina pagalbos tiems, kurie dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų neturi galimybių savarankiškai rūpintis savo arba šeimos gyvenimu. Tik kokybiškos ir pakankama apimtimi teikiamos socialinės paslaugos gali užkirsti kelią žmogaus, šeimos ar bendruomenės socialinėms problemoms kilti ir prisidėti prie visuomenės socialinio saugumo ar padėti įveikti socialinę atskirtį,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. socialines paslaugas gavo apie 202 tūkst. asmenų. Bendrąsias socialines paslaugas, tai yra, aprūpinimo būtiniausiais daiktais, maitinimo, asmens higienos paslaugų, transporto organizavimo gavo 83,3 tūkst., o specialiąsias socialines paslaugas, tai yra, pagalbą į namus, socialinę priežiūrą ir socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose – 118,8 tūkst. asmenų.

Socialinės paslaugos – pagal žmogaus poreikius

Socialinių paslaugų teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis.

Socialinės paslaugos yra skiriamos visiems asmenims arba šeimoms, kuriems jos reikalingos. Tai gali būti ir senyvo amžiaus  asmenys, negalią turintys asmenys, vaikai, šeimos, vieniši asmenys, socialinę riziką patiriantys asmenys, vaikus globojančios šeimos ir kt.

Šios paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti senyvo amžiaus ar neįgalus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, tačiau darbo dienomis jie negali pasirūpinti asmeniu arba jiems reikalingas atokvėpis, taip pat neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge. O apie  konkrečios savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas kiekviena savivaldybė informuoja savo gyventojus.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims arba šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime:

• Neįgaliems asmenims ir jų šeimoms
• Vaikams ir šeimoms
• Senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms
• Suaugusiems socialinę riziką patiriantiems asmenims

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, rizikos ir kitos aplinkybės, atsižvelgiant į kitų institucijų – sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, neįgalumo nustatymo tarnybų, policijos ir kt. – darbuotojų bei kitų asmenų išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Ar šeimai reikia socialinių paslaugų, nustatoma bendrai įvertinus šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene ir galimybes tai ugdyti.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam asmeniui arba šeimai, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

Kiek kainuoja?

Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.

Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apnakvindinimas ir kt., yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, t.y., 244 eurus, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius, kurie ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui,  savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, t.y., 50 eurų.

Už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia mokėjimo dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės turi teisę atleisti asmenis arba šeimas nuo mokėjimo už socialines paslaugas savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir atvejais.

Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas?

Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Atkreipiame dėmesį, kad veikdami vardan asmens, šeimos ar visuomenės socialinio saugumo, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui arba šeimai gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys.

Sprendimas, ar skirti asmeniui arba šeimai socialinies paslaugas, priimamas pagal socialinio darbuotojo pateiktą išvadą dėl asmeniui reikalingų socialinių paslaugų teikimo.

SADM inf.