Kazimieras Ambrasas: trumpas, bet įspūdingas mano esperantiškas kelias

„Šalia kelio vieškelėlio gyveno šaltyšius, jis turėjo tris sūnelius visus tris kaip vieną…Vienas Kostas, antras Jonas, trečias –Kazimieras…“ Iš K.A. aranžuotos liaudies dainos.

Mat išties mūsų trijų vaikų tėvelis daugiau nei dvidešimt metų buvo Surgučių kaimo seniūnas (šaltyšius).

Aš, Kazimieras Ambrasas, esu gimęs 1934 m. birželio mėn. 1 d. Surgučių km. Sasnavos valsčiuje Marijampolės apskrityje …

…Kelios valdžios jau pasikeitė prie dulkėtos pavieškelės augančio beržo. Į jį kadaise buvo trenkęs perkūnas. Tai nuo pat viršūnės ligi pat šaknų (kelmo) vingiavo ilgas, samanomis ir dulkėmis aptekęs kreivas rėžis. Kai į šį medį broliai su draugais įkeldavo trispalvę, vis apylinkė žinodavo, kad „Pas Ambrasus šį vakarą rabaksas“. Per tuos subatvakarius dar vaikas būdamas pirmąsyk išgirdau itališką dainą „Sul mare luccica“ ir pamačiau ant balto atbulo Šyvio (gerokai įkaušęs kino mechanikas paleido iš kito galo atbulą kino juostą).

…Netoliese šio medžio dviejų galų pirkioje gimė trys Izabelės Kiverytės ir Jono Ambraso sūnūs, iš kurių pats jauniausias Kazimieras (gimęs 1934 birželio 1 d., buvo vadinamas pagranduku, nes vyriausiasis Konstantinas buvo 12 metų vyresnis, o vidurinysis Jonas 10 metų vyresnis už pagranduku vadinamą mažylį ) baigė pradinę gimtojoje pirkioje (Ne tik Surgučių kaimo mokykla buvo įkurta mūsų seklyčioje, bet ir mūsų trobos viename kambarėlyje kelias dienas per savaitę pagyvendavo mokytojas.

… Per trejus metus baigęs šią kaimo pradinę, toliau mokiausi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Tada, kad nebūtų išvežti į Sibirą, tėvai, pasikinkę į vežimą arklius, dingo nakčia iš namų. Vėliau, atsidūrę Simne, mane leido į vidurinę, o brolis vidurinėje dėstė fizinį lavinimą. Čia pasimokęs dvejus metus ir Lazdijuose baigęs vidurinę, įstojau į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur 1957 baigęs lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbau „Tarybinio mokytojo“, „Ekrano naujienų“ ir „Mūsų gamtos“ („Girios“ ) žurnalo redakcijoje . Po to išlaikęs stojamuosius aspirantūros egzaminus ir apsigynęs disertaciją pradėjau dirbti lietuvių kalbos katedroje. Metus padirbėjęs Poznanės universitete išvažiavau Romon į Vatikano radiją, o iš ten iškeliavau į Monrealį ir Čikagą, iš kurios grįžau į Kauną, kur gyvenu iki dabar.

Su esperanto kalba susipažinau tenoro Virgilijaus Noreikos tėvelio bute Vilniuje, Basanavičiaus gatvėje, nes šis žmogus anuomet buvo garsus šios kalbos platintojas ir žinovas. Vienas iš didesnių įvykių, kai jau buvau studentas – Kaune, Žemės ūkio akademijoje keliasdešimčia egzempliorių išleidau pirmąjį esperanto kalba žaliais viršeliais žurnaliuką, kurio nė vieno per tiek metų neišsaugojau ir net pats neturiu.

Kita su esperantu susijusi įsimintina data – Molėtuose dalyvavau kažkokiame dideliame tarptautinio masto esperantininkų susitikime. Nuo tų laikų mano dalyvavimas esperantininkų judėjime buvo tiktai priešokiais, o kai pradėjau važinėti po užsienį, visiškai nutrūko ir iki šiandien nutrūkęs, tik Povilo Jegorovo nuopelnas, kad dalinuosi savo prisiminimais. Dėkui Jam ir Jums visiems – tarptautinio ryšio veiklūs lietuviškieji karininkai. Tesaugo dangus Jūsų visų žingsnius … Sėkmės, sveikatos, prasmingo gyvenimo.

kun. K. Ambrasas SJ

Kaunas, 2021 04 14

Vytautas Šilas apie Kazimierą Ambrasą

Spėju, kad jis, būdamas tuomet Vilniaus universiteto filologijos studentas, lankė Vilniaus universitete Leono Noreikos vestus esperanto kalbos kursus. Beje, būtų smalsu išgirsti, kuo tuomet patraukė jo dėmesį ši kalba. 1957 m. balandžio 28 d. jis kartu su teisės studentu Romanu Greičiumi ir Leonu Noreika dalyvavo Žemės ūkio akademijoje (Kęstučio gatvėje, Kaune) vykusiame Lietuvos esperantininkų sąskrydyje. Apie jį parašė į „Komjaunimo tiesą“ (1957.05.10, Nr.92). Tikriausia, tai buvo ne vienintelė Kazimiero publikacija apie esperantininkus. Naujieji pokario esperantininkai inžinierius Kazlauskas Stasys, dailininkas Antanas Garbauskas, teisininkas Romanas Greičius (visi jau mirę) ir Kazimieras Ambrasas, žadėdami savo paramą, paragino mane steigti Vilniuje jaunimo klubą. 1961 m. liepos 11 d. toks klubas buvo įsteigtas ir gavo „Juneco“ (Jaunystė) vardą; klubas egzistuoja ir dabar (!). 1961 m. rugpjūčio 1-10 dienomis Molėtuose (su kitų Sovietų Sąjungos vietų esperantininkais) vyko Pabaltijo esperantininkų stovykla, dabar Baltijos esperanto dienos BET. Dalyvavo ir jau mano minėti „Juneco“ „įkvepėjai“. O Kazimieras (tuomet tik Kazys) vaidino britų rašytojos Marjore Boulton vaidinime „Drasta kuracado“ (stiprus gydymas). Nelauktai atsisakius vienai vaidintojai ir man teko vaidinti (moterišką rolę), ne tik režisuoti. Lietuvos stovyklos dalyvių nuotraukoje jis laiko žaliąją esperantininkų vėliavą. Turiu pasižymėjęs, kad Kazimieras dalyvavo ir 1963 m. kovo mėnesį vykusiame metinėje „Juneco“ sueigoje. Jis yra dalyvavęs ir ne viename šio klubo suorganizuotame turistiniame žygyje. Deja, 1964 m. Veisiejuose gražiai vykusiame renginyje BET jo dėl užimtumo jau nebebuvo. Tad tiek apie dar esperantiškame pasaulyje dar gyvo (be manęs) garsaus esperantininkų jaunimo klubo „Juneco“ steigėją. Linkiu jam dar daug gražių metų!

Apie Kazimierą Ambrasą

Literatūros tyrinėtojas, publicistas, vertėjas kunigas Kazimieras Juozas Ambrasas gimė 1934 metų birželio 1 dieną Surgučiuose, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje.
1957 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1959–1962 metais studijavo anglų kalbą. 1972 m. apgynė disertaciją. Dirbo žurnalų redakcijose. 1970–1988 metais dėstė Vilniaus, 1988–1989 metais – Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Nuo 1987 m. docentas.

Nuo 1981 m. birželio 20 d. – jėzuitas. Studijavo pogrindinėje kunigų seminarijoje. Talkino redaguojant pogrindinius leidinius „Aušra“ ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Tačiau saugumui atidžiai sekant, šią veiklą teko nutraukti. 1988 m. rugpjūčio 16 d. rugpjūčio 16 d. Skaistgiryje arkivyskupas Julijonas Steponavičius įšventino diakonu, kitą dieną – kunigu. 1989 m. lietuvių kalbą dėstė Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Nuo 1990 metų dirbo Vatikano radijo lietuviškų programų redakcijoje, sielovados darbą Filipinuose, Indijoje. Nuo 1991 m. Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, nuo 1993 m. Aušros vartų parapijos Monrealyje, nuo 2001 m. Čikagos jėzuitų namų kunigas. Dėstė Lituanistikos institute Čikagoje. Šiuo metu gyvena Kauno jėzuitų namuose.
Išvertė knygų iš anglų, rusų, lenkų, italų kalbų.
Ambrasas-Sasnava tyrinėjo vertimo teoriją ir praktiką, parašė knygas:

Vertimo mokslas, (1978),
Vertimo tyrinėjimai, (1984),

Šaltinis: Vikipedija

admin

2021-05-27

Kazimieras Ambrasas: trumpas, bet įspūdingas mano esperantiškas kelias

admin

Palik komentarą Cancel reply

Susiję straipsniai:

Aktualijos

Mintys

Renginiai

Įvairenybės

Konkursai

Nespalvotoje kronikoje įamžintų Vytauto V. Stanionio fotografijų parodos atidarymas

Į Lietuvos Kalėdų sostinę Surdegį atgabenta Kalėdų eglė

Fotografijos muziejaus renginių ciklas „Naujos pažintys su senais pažįstamais“