NAUJIENOS

Karklės ateities planuose – galimybė siekti kurortinės teritorijos statuso

Kategorija:

Miestas:
Gegužės 19 dieną Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas vyko į Karklę, kurioje su Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovais, vietos bendruomenės nariais bei verslininkais diskutavo apie Karklės kaimo ateities viziją.
Surininkimą pradėjo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė, kuri pristatė turizmo tendencijas, turizmo klasterių veiklą ir paragino Karklės bendruomenę, verslininkus pasvarstyti apie galimybę tapti turizmo klasterio dalimi. Tai ne tik papildoma rinkodaros priemonė, geresnė informacijos sklaida, bet ir galimybė pritraukti daugiau turistų. Karklei prisijungus prie Pamario turizmo klasterio būtų galima siūlyti naujus „Žuvies kelio“ paslaugų paketus, kurie sujungtų pamarį su pajūriu. Karklė, pasak Turizmo informacijos centro vadovės, labiausiai turistus traukianti vieta rajone, tačiau priklausymas klasteriui leistų kurti tokius paslaugų paketus, į kuriuos būtų įtraukti ir apgyvendinimo, maitinimo, edukacinių paslaugų teikėjai.
Vienas pagrindinių klausimų – ar verta Karklės kaimui siekti kurortinės teritorijos statuso. Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. vadybininkas rekreacijai Egidijus Jurkus pristatė pranešimą „Karklės kaimas – kurortinė teritorija?“, kuriame išsamiai nagrinėjo, ko reikia, norint siekti kurortinės teritorijos statuso. Bendruomenės atstovams ir verslininkams kilo klausimų, ar statusas nesukels papildomų apribojimų. Tačiau jie buvo patikinti, kad papildomų apribojimų nebus. Kurortinės teritorijos statusas leistų pretenduoti į įvairių fondų lėšas, skirtas kurortinėms teritorijoms. Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius teigė, kad sprendimui siekti kurortinės teritorijos statuso turi pritarti tiek vietos gyventojai, tiek Savivaldybė, nes tai reikalauja papildomų investicijų į vietos infrastruktūrą. Pavyzdžiui, norint tapti kurortine teritorija, reikia turėti policijos įstaigą ir įgyvendinamas priemones viešajai tvarkai užtikrinti, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, skęstančiųjų gelbėjimo tarnybą. Kurortinės teritorijos statusas leistų vystyti Karklės teritoriją, būtų galima pritraukti daugiau lėšų infrastruktūros tvarkymui, daugiau verslo, teikiančio įvairias sveikatinimo paslaugas. Vienas iš „Karklės atlaso“ rengėjų, Karklės bendruomenės atstovas Arvydas Urbis priminė, kad Karklės ateities vizija – reakreacinė gyvenamoji teritorija, todėl įgytas kurortinės teritorijos statusas neturėtų tapti priežastimi Karklės kaimui tapti triukšmingu kurortu, vis tik siekiama, kad čia ilsėtųsi šeimos, būtų teikiamos sveikatinimo paslaugos, žmonės rastų ryšį su gamta. Susirinkimo metu nutarta ir toliau diskutuoti dėl galimybės siekti kurortinės teritorijos statuso ir diskusijas perkelti į aukštesnį lygmenį – Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo tarybą.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas priminė karkliškiams, kad viskas yra įmanoma, jei žmonėms yra iniciatyvūs ir aktyvūs. Administracijos direktorius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rekonstruojamas valstybinės reikšmės kelias Klaipėda−Karklė−Dargužiai Karklės bendruomenei bus ir džiaugsmas, ir skausmas: „Kelio ir dviračių bei pėsčiųjų takų rekonstrukcija turėtų baigtis gruodį, todėl ši vasara jums gali būti sunkesnė, tačiau kitąmet Karklė sužibės: rekonstruotas kelias, dviračių-pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės palei rekonstruojamą kelią – turėsite gerą infrastruktūrą, padidės saugumas kelyje, čia bus maloniau ir gyventi, ir lankytis turistams“. Pasak Administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, Karklės kelio rekonstrukcija, atliekama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Savivaldybei kainuos apie 1,2 mln. eurų. Kol vyksta rekonstrukcijos darbai, bus stengiamasi kelią laistyti sūriu vandeniu, kad šis nedulkėtų. Klaipėdos rajono savivaldybė – vienintelė savivaldybė, sūriu vandeniu laistanti rajono kelius. Administracijos direktorius minėjo, kad galima džiaugtis vis gerėjančia Karklės situacija: jei seniau kildavo bėdų dėl laiptelių, vedančių prie jūros, šiukšliadėžių, tai šiemet jau sutvarkyti visi laiptai, įrengtos šiukšlinės paplūdimyje, nupirktos dar 4 persirengimo kabinos su suolais (dabar jų iš viso – 8). Jau šį vasaros sezoną pradės veikti parkomatai automobilių stovėjimo aikštelėse. Jau rengiami reikalingi dokumentai dėl galimybės paplūdimius prižiūrėti verslui, kuris už tai galėtų teikti tam tikras paslaugas. Administracijos direktorius pabrėžė, kad būtina tvarkyti Žvejo sodybą bei paragino bendruomenės, Pajūrio regioninio parko, verslo bei Kretingalės seniūnijos atstovus kas antrą savaitę susitikti ir aptarti einamuosius reikalus ir esant reikalui kreiptis į Savivaldybę, nes, norint gerinti situaciją, svarbiausia kalbėtis, spręsti kylančias problemas kartu.
Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius susirinkime pasakojo ir apie ateities planus. Planuojama populiarinti rekreacinę žvejybą, siūlant paslaugų paketus su nakvyne, maitinimu. Prie rekreacinės žvejybos populiarumo galėtų prisidėti ir planuose esančio žvejybinio išvažiavimo į jūrą įrengimas, kuriam jau parengtas techninis projektas, trūksta tik statybos leidimo. Pagal techninį projektą išvažiavimo įrengimas kainuotų apie 80 tūkst. eurų. Iš Aplinkos ministerijos jau gauta 37 tūkst. eurų. Tikimasi, kad pavyks gauti ir kitas lėšas, kad pavyktų įgyvendinti visus išvažiavimo įrengimo etapus: betono plokščių, užtvaros su automobilių valstybinių numerių skaitytuvu bei neįgaliųjų nuvažiavimo įrenginio.
Per metus išduodama apie 300 žvejybos leidimų, kurie kol kas yra nemokami. Įrengus patogų išvažiavimą, kuriuo bus galima lengviau ir su paprastais automobiliais nuleisti valtis į jūrą, planuojama leidimus apmokestinti. Pasak Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriaus – kalbinti žvejai tam neprieštarauja. Kokia būtų rinkliavos suma – dar nėra nuspręsta, tačiau planuojama, kad sukauptos lėšos būtų tarsi fondas žvejybinio išvažiavimo į jūrą remontui.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Strakšytė
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė



Reklama