Asta Nastaravičiūtė: kalba, kuri neišskiria kurios nors vienos tautos

Apie esperanto kalbos svarbą gyvenime mintimis dalijasi Asta Nastaravičiūtė.

 Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Esperanto kalba susidomėjau visai atsitiktinai.1997 metais ,,Kauno dienoje“ perskaičiau skelbimą, kad Kaune esperantininkų namuose vyks nemokami esperanto kalbos mokymai. Iki šio skelbimo nieko apie šią kalbą nebuvau girdėjusi. Pasidarė įdomu sužinoti, kas tai per kalba. Nustebino ir tai, kad skelbime buvo parašyta, jog šios kalbos mokys mokytojas iš Australijos Trevor Steel, kuris visiškai nemoka lietuvių kalbos. Mane suintrigavo ir sudomino šis skelbimas, todėl ir nutariau nueiti į kursus. Buvo įdomu sužinoti kokia metodika bus mokoma šios kalbos, kaip man seksis ją išmokti.

 Mano pirmasis mokytojas, kuris padėjo man žengti pirmuosius žingsnius esperanto kalboje ir buvo Trevor Steel. Tai žmogus kuris labai mylėjo savo darbą ir šią kalbą, atidavė visus savo sugebėjimus, mokydamas kitus šios nuostabios kalbos. Jis sugebėdavo savo artistiškumu, gestais ir kitais metodais visa tai išreikšti. Jis pirmasis mane ir užkrėtė šios kalbos „virusu“. Besimokydama pradėjau gilintis iš kur ši atsirado. Nustebino tai, kad ją sukūrė  žmogus, nieko bendro neturintis su kalbos mokslu. Šios kalbos kūrėjas – akių gydytojas.

Dar labiau suintrigavo tai, kad šios kalbos pradininkas gyveno mano tėvynėje.

Baigusi kursus prisijungiau prie tuo metu veikiančių esperanto klubų Kaune, „Alveno ir  Ondo“. Vėliau įstojau į tuo metu aktyviai veikiančią Lietuvos jaunimo esperantininkų lygą. 

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

 Ši kalba, man davė labai daug, padėjo įsigyti draugų tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Susipažinau su įdomiais ir žymiais žmonėmis, kalba pravertė kelionėse bendraujant su kitų šalių žmonėmis. 2000 metais mes trys esperantininkės iš Lietuvos, paskatintos klubo prezidento, išvykome į tarptautinį renginį Belgijoje. renginys vyko Londerzilio miestelyje. Dalyvaudama šiame renginyje supratau, kaip gera kalbėti visiems viena kalba, kurią visi suprantam. Patiko leisti laiką su savo naujais draugais, keliauti su jais po Lietuvą ir kitas pasaulio šalis.

Iš pradžių esperanto kalbą vartojau nedaug, studijos universitete truputį pristabdė šios kalbos vartojimą, trūko laiko. Tačiau po studijų vėl sugrįžau į esperantininkų gyvenimą. Čia, kaip toje reklamoje, vieną kartą paragavęs negali sustoti. Keliaudamas po svetimas šalis, bendraudamas šia kalba su kitų šalių žmonėmis daugiau sužinai apie tos šalies gyvenimą, papročius.

Ši kalba man ne tik pomėgis, bet ir platesnis pasaulio pažinimas. Jos dėka aplankiau daug šalių, dalyvavau įvairiuose renginiuose. 

  Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Esu Lietuvos esperantininkų sąjungos narė. Nuo pirmųjų dienų dalyvauju Lietuvoje vykstančiuose renginiuose. Pats pirmas mano renginys buvo Kaune, Noreikiškių miestelyje,  vykęs BET-as. Jame man teko netgi padirbėti. Padėjau organizuoti Lietuvoje vykusį pasaulinį esperantininkų katalikų kongresą Kretingoje. Šio renginio organizatorius Lietuvoje buvo nuostabus žmogus, docentas A. Skūpas, su kuriuo buvo labai malonu dirbti kartu. Teko padėti ir 2005 metais vykusiame Pasauliniame esperantininkų kongrese Vilniuje. Renginys buvo didelis, dalyvavo daug dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Dirbančiųjų mūsų taip pat buvo daug, tačiau visi draugiški vieni kitiems padėdavome. Patinka dalyvauti vykstančiuose BET-o renginiuose, kurie vyksta Baltijos šalyse. Dažnai tenka talkinti įvairiuose renginiuose vykstančiuose Lietuvoje. Praeitą vasarą teko dirbti Panevėžyje vykusiame BET-e, taip pat dalyvavau Suomijoje vykusiame pasauliniame esperantininkų kongrese. Pats renginys Suomijoje paliko įspūdį, buvo daug įdomių paskaitų, sutikau pažįstamų draugų, kuriuos senokai buvau mačiusi. Vietos esperantininkų dėka teko keliauti po šalį, geriau ją pažinti, aplankyti daug įžymių vietų.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia

Pati kalba yra unikali, lengvai išmokstama. Kalba, kuri neišskiria kurios nors vienos tautos. Man labai sunku išskirti kokią nors vieną frazę. Man patinka atsisveikinimas ,, Gxis revido.-iki pasimatymo. Atsisveikinant su šiais žodžiais visada lieka viltis susitikti. 

Dėkoju už pokalbį

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-