Jurgita Jaroslavienė: Lietuvių kalbos institutas yra toji ypatingos nacionalinės svarbos institucija, reikšmingai prisidedanti prie kalbos puoselėjimo

„Lietuvių kalbos ištekliai kuriami, kaupiami, sisteminami, galima sakyti, nuo XVII amžiaus, kai pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, kalbėdama apie lietuvių kalbos išteklius.

Pirmiausia pakalbėkime apskritai apie lietuvių kalbos išteklius, taip pat ir skaitmeninius, ir koks čia Lietuvių kalbos instituto ir Bendrinės kalbos tyrimų centro indėlis?

Mokslininkai ir tyrėjai, tiriantys lietuvių kalbą, kalbos paveldą, istoriją, tarmes, vardyną, kalbos dabarties įvairovę, atlieka ir taikomųjų darbų, kuriais visuomenė galėtų pasinaudoti tiesiogiai. Vienas iš tokių taikomųjų darbų yra kalbos išteklių kūrimas, neskaitmeninių kalbos išteklių skaitmeninimas, kad ištekliai būtų šiuolaikinės modernios skaitmeninės formos ir patogiai prieinami internete.

Neskaitmeniniais lietuvių ar kitų kalbų ištekliais šiais laikais paprastai laikome susistemintus sakytinės (gyvosios) ir rašytinės kalbos duomenis (nors iš tiesų apibrėžtis – susitarimo dalykas): tai įvairios paskirties ir pobūdžio knyginiai žodynai (pavyzdžiui, bendrinės kalbos, tarmių, naujažodžių, tarties, rašybos, terminų, tarptautinių žodžių, asmenvardžių, vietovardžių, sinonimų, antonimų, frazeologijos, palyginimų, žargono, dažnumo, junglumo, mokomieji, lyginamieji, aiškinamieji, kelių kalbų ir kt.), žodynų ir tautosakos paveldo kartotekos, gramatikos, kalbos enciklopedijos, žinynai, kalbos patarimų leidiniai, vadovėliai, chrestomatijos bei kiti mokslo ir taikomieji šaltiniai, priemonės, naudojamos švietimo, mokslo bei kitais tikslais.

Suskaitmenintus lietuvių kalbos knyginius šaltinius, kaip ir kitus skaitmeninius (pavyzdžiui, įrašytus, susistemintus tarmių duomenis) bei internetinius (t. y. iškart sukurtus elektronine forma) lietuvių kalbos išteklius, vadiname skaitmeniniais ištekliais.

Kalbant apie lietuvių kalbos išteklius, išskirtinis vaidmuo tenka Lietuvių kalbos institutui, nes Lietuvių kalbos institutas yra toji ypatingos nacionalinės svarbos institucija, kuri reikšmingai prisideda prie lietuvių kalbos paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo, kurioje lietuvių kalbos ištekliai (taip pat ir skaitmeniniai) kaupiami, kuriami, sisteminami, saugomi, atnaujinami, plėtojami, skaitmeninami, rūpinamasi jų pasiekiamumu (plg. skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių gausą ir įvairovę Lietuvių kalbos instituto svetainėje http://lki.lt/skaitmeniniai-lietuviu-kalbos-istekliai/, http://lki.lt/skaitmeniniai-istekliai-mokyklai/, http://lki.lt/socialine-ir-kulturine-lituanistikos-pletra/zaidimai/ ir kt.). Priminsiu, kad viena iš pagrindinių Lietuvių kalbos instituto misijų kaip tik ir yra kurti, atnaujinti ir skleisti žinias – fundamentines ir taikomąsias – apie lietuvių kalbą, raštiją ir rūpintis aktualiais valstybei ir visuomenei kalbos raidos bei funkcionavimo klausimais, palaikyti lituanistiką pasaulyje.

Prie lietuvių kalbos išteklių gausinimo, plėtros ir sklaidos itin reikšmingai prisideda didžiausias Lietuvių kalbos instituto mokslo padalinys – Bendrinės kalbos tyrimų centras, kuriame dirba mokslininkai žodynininkai, semantikai ir gramatikai, fonetikai ir fonologai, bendrinės kalbos normų ir vartosenos tyrėjai, leksikografijos duomenų bazių kūrėjai, lietuvių kalbos išteklių ir lietuvių kalbos technologijų kūrimo ekspertai. Skaitmeniniais ištekliais naudojantis kuriamos inovatyvios elektroninės paslaugos visuomenei, vykdoma kalbos technologijų plėtra. Kaip tik šiuo metu apie dešimt Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkų dirba projekte „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taip pat Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkai pagal 2017–2021 m. ilgalaikę institucinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą „Fundamentalieji ir taikomieji šiuolaikinės bendrinės lietuvių kalbos pokyčių bei inovacijų tyrimai ir sklaida“, be kitų tikslų ir uždavinių, užtikrina skaitmeninių išteklių atnaujinimą, plėtrą ir sklaidą bei tiria ir kaupia naujus ir įvairuojančius dabartinės vartosenos reiškinius. Bendrinės kalbos tyrimų centre rašomas norminamasis internetinis „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (vyriausioji redaktorė dr. Danutė Liutkevičienė), kasdien pildomas internetinis „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ (duomenyno sudarytoja ir duomenų bazės administratorė dr. Rita Miliūnaitė, mokslininkei talkina doktorantė Agnė Aleksaitė), naujinami skaitmeniniai „Kanceliarinės kalbos patarimai“ (vyriausioji redaktorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė), pradėta kurti nauja lietuvių kalbos sinonimų duomenų bazė (vadovauja doc. dr. Mindaugas Strockis), rūpinamasi „Lietuvių kalbos žodynu“ ir jo kartotekomis bei daugybe kitų skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių, taip pat ir skirtų mokyklai, plėtra ir prieinamumu.

Kada buvo pradėti kaupti kalbos ištekliai ir kaip jie panaudojami? Kam prisireikė skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių?

Lietuvių kalbos ištekliai kuriami, kaupiami, sisteminami jau ne vieną šimtą metų, galima sakyti, nuo XVII amžiaus, kai pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Šiais laikais, t. y. technologijų amžiuje, pasauliui tapus virtualiam, kai sklaidos galimybės yra didžiulės, itin aktualūs laisvai prieinami suskaitmeninti ir skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai ir jų pagrindu sukurti skaitmeniniai sprendiniai, tarp jų ir įvairios kalbos technologijos, naujai sukurti internetiniai žodynai, duomenynai, tekstynai, terminynai, garsynai, tarmių archyvai, lietuvių kalbos vertimo ir kitokie kalbos įrankiai, sukurtos inovatyvios elektroninės paslaugos, sąsajos tarp išteklių ir didesnės paieškos galimybės. Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai gali būti itin pravartūs kuriant dirbtinio intelekto produktus lietuvių kalba.

Lietuvių kalbos institute lietuvių kalbos ištekliai kaupiami, saugomi nuo pat institucijos įkūrimo – XX amžiaus penktojo dešimtmečio, tačiau patys ištekliai dar senesni, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos institute saugoma Kazimiero Būgos 1902 m. pradėta rinkti „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka. Šiuo metu, 21 amžiaus pradžioje, Lietuvių kalbos instituto svetainėje (http://lki.lt/skaitmeniniai-lietuviu-kalbos-istekliai/) galima rasti daugybę skaitmeninių išteklių: įvairiausių vienakalbių ir dvikalbių žodynų, kartotekų, duomenynų ir duomenų bazių (naujažodžių, naujųjų skolinių, pavardžių, vietovardžių, senųjų raštų, tarmių archyvo ir kt.), tekstynų (senosios lietuvių kalbos, publicistikos, tarmių ir kt.), interaktyvių žemėlapių ir t. t. Nuolat kuriama ir naujų išteklių. Savo eilės laukia daugybė kitų dar nesuskaitmenintų lietuvių kalbos šaltinių.

Daug lietuvių kalbos išteklių įtraukta į internetinę Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą (http://lkiis.lki.lt/), kuri visuomenei buvo pristatyta 2015 m. Bendrinės kalbos tyrimų centras kartu su keliais kitais Lietuvių kalbos instituto darbuotojais ir pažangiųjų informacinių technologijų kūrėjais nuo 2018 m. vasaros vykdo šios sistemos internete plėtrą: pildo ją kitais svarbiais, reprezentatyviais lietuvių kalbos ištekliais (pavyzdžiui, minėtais „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu“, didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“), kuria naujas elektronines paslaugas ir žodžių prasmių tinklą, tobulina ir didina paieškos ištekliuose galimybes (plg. bandomąją versiją https://ekalba.lt/public#/home/main). Modernizuota Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema, pasibaigus projektui, vadinsis „E. kalba“. Įsibėgėjus 2020 m. rudeniui apie „E. kalbą“ bus galima išsamiau papasakoti įdomių, inovatyvių, naudingų dalykų.

O dabartinėje (nemodernizuotoje) Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje (http://lkiis.lki.lt/), kurią Lietuvių kalbos institutas sukūrė kartu su partneriais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir tuomečiu Lietuvos edukologijos universitetu, galima naudotis 16 vienakalbių ir dvikalbių žodynų, 6 suskaitmenintomis „Lietuvių kalbos žodyno“ ir tautosakos paveldo kartotekomis, 4 elektroninėmis lietuvių kalbos išteklių duomenų bazėmis, lietuvių kalbai mokytis skirtomis priemonėmis (pavyzdžiui, kalbos žaidimais) ir šriftu „Palemonas“.

Skaitmeninių žodynų ir kitų lietuvių kalbos išteklių nauda akivaizdi. Pavyzdžiui, internete ir kitais būdais prieinami skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai paįvairina informacijos paieškos galimybes, be to, tai didžiulė pagalba skatinti kūrybiškumą. Tai pagalba ugdyti gebėjimą per žodį pažinti kintančią kalbą, kalbos išskirtinumą. Tai galimybė per žodį, jo reikšmę pažinti pasaulio savitumą, įvairovę, pažinti kalbą kaip istorijos, kultūros atspindį. Tai taip pat pagalba mokytojui ugdyti mokinio gebėjimą naudotis lietuvių kalbos ištekliais: kalbą analizuoti, susirasti reikalingą žodį ir jo apibrėžtį, suvokti frazeologiją ir perkeltines žodžių reikšmes, skatinti gebėjimą naudotis kalbos kuriamosiomis galiomis, turtinti ir kurti žodyną, naujažodžius, ugdyti ir puoselėti kalbą, gerinti atmintį, stiprinti sąmoningumą.

Pavyzdžiui, žodynininko duonos kviečiame paragauti ir visuomenę – jau penktus metus skelbiame konkursą „Mano žodynas“ (http://lki.lt/renginiai-ir-konkursai/). Geriausių darbų – sukurtų žodynų – autoriai 2020 m. lapkritį bus apdovanoti Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, leidyklų „Tikra knyga“, „Obuolys“, „Dominicus Lituanus“ ir „Lapas“ prizais.

Tikslingas skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių gausinimas ir plėtra, prieinamumas, inovatyvumas, funkcionalumas, integracija į nacionalines ir tarptautines bei regionines infrastruktūras, tikėtina, lengviau užtikrins lietuvių kalbos visavertišką plėtojimąsi, modernią lietuvių kalbos raidą ir ilgalaikį funkcionavimą, didins vartojimo ir įtakos sferas daugiakalbėje ir daugiakultūrėje visuomenėje, kels kalbos vartojimo naudingumo lygį, pridėtinę vertę kultūros, mokslo ir verslo srityse.

Atsidarę Lietuvių kalbos instituto interneto svetainę, iš tiesų ten randame daug įvairių ir įdomių dalykų: žodynai, vietovardžiai, net savo giminės pavardžių kilmę išsiaiškinau. O kokie sumanymai, susiję su skaitmeniniais ištekliai, dar laukia savo eilės?

Idėjų ir sumanymų netrūksta. Pavyzdžiui, esminių pokyčių ir inovacijų švietimo sistemoje poreikis kelia naujų uždavinių, iš kurių vienas itin svarbus ir aktualus – plėtoti kitokį lietuvių kalbos mokymą(si) ir gerinti nuotolinio mokymo kokybę užtikrinant reikiamų skaitmeninių išteklių pobūdį, įvairovę ir prieinamumą, išnaudojant sparčiai besikeičiančias skaitmeninių technologijų galimybes. Tačiau svarbu neatsilikti ir nuo kitų pažangiausių skaitmeninių kalbos išteklių gausinimo ir plėtros krypčių pasaulyje. Nemažai aktualių spręstinų uždavinių skaitmeninių išteklių tema aprašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtame „Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių“ projekte (dokumentas bus teikiamas Seimui tvirtinti), kituose strateginiuose valstybės dokumentuose, kuriuos galima rasti internete. Ne paslaptis, kad sėkminga skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių plėtra ir kalbos technologijų pažanga Lietuvoje didele dalimi priklausys nuo mūsų valstybės požiūrio ir rūpesčio. Mokslininkai privalo laikytis dabartinės Lietuvos mokslo politikos, kuri, deja, nemotyvuoja kurti visuomenei reikalingų taikomųjų darbų – lietuvių kalbos šaltinių ir kitų išteklių.

Dėkoju už pokalbį.