NAUJIENOS
Joniškiečiai kuria savo tradicijas sostinėje

Jurbarke atidengtas Sinagogų aikštės memorialas, simbolizuojantis lietuvių ir litvakų bendrystę

Kategorija:

Miestas:
Liepos 19 dieną Jurbarkas sulaukė gausaus svečių būrio ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugelio užsienio šalių. Kartu prisiminti dviejų bendruomenių bendrystės atvyko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio ambasadorius Amiras maimonas, Seimo narys Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Geros valios fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky.
„Šis memorialas primins tuos šimtmečius, kai dvi bendruomenės gyveno drauge. Dirbo, prekiavo, bičiuliavosi ir padėdavo vieni kitiems“, – atidengiant paminklą kalbėjo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Vėliau meras prisiminė, kad prieš trejus metus, kai buvo apsispręsta statyti memorialą ir parinkta tam tinkamiausia vieta, Izraelio ambasadorius paklausė: ar suspėsite pastatyti memorialą, kol aš būsiu Lietuvoje?  „Suspėjome ir atsisveikindami su ambasadoriumi dovanojame vitražą – Jurbarko rajono dalelę, ir tikimės, kad Jurbarke dar ne sykį su Jumis pasimatysime“, – kalbėjo meras.
Sinagogų memorialą kūrė Jurbarke šaknų turinti Izraelyje gyvenanti Zundelovičių šeima – Grigorijus Zundelovičius, skulptorius Dovydas Zundelovičius, architektė Anna Zundelovič.  „Istoriją formuoja žmonių prisiminimai ir išgyvenimai. Jurbarko istorija – liūdna, žinant tai, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau tai paminklas – ne Holokaustui. Tai paminklas istorijai ir žmonėms“, – sakė Dovydas Zundelovičius.
Sinagogų aikštės memorialas įamžino daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą. Jame atspindėta buvusi viena gražiausių Europoje medinė Jurbarko sinagoga, Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos, jurbarkiečiai, karo metais gelbėję žydus. Memorialas buvo kuriamas privačiomis lėšomis, iš dalies finansuojant Geros valios fondui.
Paminklas atspindi penkis simbolius: Nemuno upę, hebrajų abėcėlę, bendruomenę, Jeruzalės miestą ir maldos namus – vieną gražiausių Europoje buvusių Jurbarko sinagogą. 22 bazalto luitai iškyla virš granito plokščių kaip švyturėliai upėje. Ant jų – žydų abėcėlės raidės, simbolizuojančios kalbą, kultūrą ir švietimą. Granitinės upės bangose – tūkstančių žydų šeimų pavardžių. Pavardžių upėje – mažos vardų srovelės, vardų tų, kuriuos yra kam prisiminti. Aikštę kertanti įžambinė ašis – juodo granito juosta, nukreipta į Jeruzalę, žydams ir krikščionims, litvakams ir lietuviams Šventąjį miestą. Juosta palaipsniui iškyla virš akmenų, joje iškalti vardai. Šviesuolių vardai, karo metais gelbėjusių žydus Jurbarke ir jo apylinkėse. Centrinis Sinagogų aikštės memorialo elementas – pakyla su bazalto stulpų skulptūrine kompozicija, primenančia sunaikintą medinę sinagogą.  Vienas stulpas Sinagogos kompozicijoje stovi atokiau. Jis žymi sinagogos šulinį, buvusį kitoje gatvės pusėje. Šulinys pažymėtas QR kodu. Pasinaudojant juo galima  prisijungti prie skaitmeninės memorialo dalies, iš kurios bus galima pasisemti žinių apie Jurbarko žydų istoriją.

Karolina Baltmiškė
Autorės nuotr.

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė



Reklama