Julija Grigėnaitė: esperanto kalba į mano gyvenimą įnešė daug spalvų

„Stengiuosi būti amžina pradedančiąja“, – pajuokauja esperantininkė Julija Grigėnaitė.

Julija, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Su esperanto kalba supažindino mano dėstytojas, poliglotas, dr. Gediminas Degėsys. Jis mane mokė rusų kalbos. Per užsiėmimus Gediminas kartas nuo karto papasakodavo įdomių faktų apie esperanto kalbą.

Tiesa, esperanto kalba susižavėjau ne iškarto, nes kalba atrodė labai nepraktiška, laikiausi nuomonės, kad geriau mokytis gyvą kalbą nei kažkokią dirbtinę. Visgi, vieną dieną nusprendžiau imti ir pabandyti jos išmokti. Ir nėkart nepasigailėjau.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Esperanto kalba įnešė daugiau spalvų į mano gyvenimą ir patyriau nemažai pirmų kartų.

Pirmiausia, esperanto padėjo per kalbą pažinti kitų kultūrų žmones, jų pasaulėvoką. Tais pačiais metais, kuriais ir pradėjau mokytis kalbos, sudalyvavau tarptautiniame esperantininkų kongrese, Lisabonoje. Tai buvo pirmasis kartas, kai savarankiškai leidausi į kelionę į užsienį, į nežinomą renginį. Nors tuomet buvau pradedančioji esperantininkė, galėjau suprasti skaitomas paskaitas, susipažinti su dalyviais iš viso pasaulio. Čia sutikau draugų iš Brazilijos, Kubos, Lenkijos, Japonijos, Prancūzijos, JAV, Burgundijos ir kitų šalių. Su kai kuriais iš jų iki šiol palaikau glaudų ryšį.

Esperanto kalba mums leido bendrauti betarpiškai, panaikinti kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, vieni buvo linkę klausinėti gana asmeninių, šeimyninių dalykų, „matuotis“, ar pašnekovui būtum gera žmona, kiti bendraudavo labai dalykiškai, oficialiai. Kadangi esperanto kalba neturi griežtų taisyklių sakinio struktūrai, bendraujant su užsieniečiais buvo galima įžvelgti, kokios gramatinės sandaros būdingos jų gimtajai kalbai. Vienų kalboje dominavo dalyvio formos, kiti pabrėždavo būdvardžius, kiti – daiktavardžius. Vėliau paskatinta savo dėstytojo ėmiau vesti esperanto kalbos pamokas per messengerį. Pirmas blynas – prisvilęs, o kitas pamokas tęsti dar nedrąsu. Be to, Gediminas pakvietė redaguoti žodyną. Niekad nemaniau, kad kada nors ką nors redaguosiu, o ypač žodyną.

Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje buvau aktyviausia pirmaisiais metais, kai tik pradėjau mokytis kalbos: dalyvavau Zamenhovo dienose Kaune, susitikimuose su JUNECO nariais ir jų svečiais Vilniuje. Šiuo metu renginiuose beveik nedalyvauju.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia

Niekad nesu susimasčiusi, kuri frazė gražiausia, bet pirmoji į galvą šovusi mintis – eterna komencanto. Išvertus išreiškia amžinas pradedantysis. Stengiuosi tokia nebūti J

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimundas-abromas-esperanto-virusas-pagavo-mane-visam-gyvenimui