Jolita Ružauskienė: man patinka esperantininkų veikla ir su ja susiję nauji pažinimai bei atradimai

Pažintis su esperanto kalba prasidėjo gal kokiais 1986 metais, kai pusbrolis parodė gražius atvirukus, atsiųstus draugų iš užsienio ir pasirašytus esperanto kalba. Tuomet labiau sužavėjo gražūs vaizdai, nei nepažįstama kalba. Tačiau 1989 metais, kai tas pats pusbrolis organizavo Jurbarke esperanto kalbos kursus ir pakvietė mane juose dalyvauti. Progos nepraleidau. Taigi pusbroliui turiu dėkoti už kalbos pagrindus ir už įkvėpimą ją toliau praktikuoti.
Tačiau mokytis esperanto kalbos pradėjau labiau vedama smalsumo, o ne siekdama kitų tikslų. Vėliau tai tapo ir laisvalaikio praleidimo forma, nes, atvykus mokytis į Vilnių, įsiliejau į Vilniaus esperantininkų klubą „Juneco“ („Jaunystė“), prasidėjo įvairios veiklos, renginiai, naujos pažintys ir patyrimai.
Man patinka esperantininkų veikla ir su ja susiję nauji pažinimai bei atradimai – veiklų, šalių, gebėjimų, žmonių. Beje, kai kurie žmonės iš esperantinkų rato tapo artimais draugais ir už esperanto veiklos ribų.
Lietuvos esperantininkų veikloje dalyvauju visą laiką, tik kai kuriais gyvenimo etapais aktyviau, kai kuriais – gana pasyviai.
Man įspūdingiausi dideli renginiai, tokie kaip Pasauliniai esperanto kongresai (Universala Kongreso de Esperanto). 2005 m. toks kongresas įvyko ir Vilniuje. Dar įdomiau buvo tai, kad galėjau pamatyti tokio didelio renginio organizacinius dalykus iš vidaus, iš organizatorių pusės. Dalyvavimas Pasauliniuose kongresuose užsienio šalyse suteikia galimybę propaguoti esperanto kalbą, praktikuoti bendravimą ja, susitikti senus draugus ir surasti naujų, tuo pačiu iš arti susipažinti su šalimi, jos kultūra, papročiais. Egzotiškiausia šalis, kurioje teko dalyvauti Pasauliniame kongrese buvo Pietų Korėja. Nepamirštama kelionė, be galo draugiški žmonės, neišdildomi vaizdai ir įspūdžiai.
Kasmet paeiliui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyksta Pabaltijo esperantininkų dienos (BET – Baltiaj Esperanto-Tagoj). Teko dalyvauti kelių Pabaltijo esperantininkų stovyklų Lietuvoje organizacinio komiteto veikloje. Tuomet būna galimybė dar iš arčiau susipažinti su dalyviais, atvykusiais iš įvairiausių pasaulio kampelių, ir su kiekvienu jų pabendrauti.
Pagal galimybes dalyvauju ir kituose esperantiškuose renginiuose, kur visada džiugu susitikti, susipažinti, pabendrauti ir padainuoti esperanto kalba.
Tačiau širdžiai mieliausias esperantiškas renginys yra kasmetinis valčių žygis (boatado), kurį organizuoja Vilniaus esperantininkų klubas „Juneco“ („Jaunystė“). Šio žygio metu kalbame išskirtinai tik esperantiškai. Tai buvo tas renginys, po kurio aš ne tik galėjau suprasti, bet ir išdrįsau prabilti esperanto kalba.
„Per Esperanto por mondpaco kaj amikeco…Ĝis la revido…“ Tai ne tik žodžiai. Tai ir veiksmas, ir emocija, ir viltis… Ši frazė skanduojama renginio pabaigoje, kai sustoję rateliu ir susikibę rankomis atsisveikiname. Frazė reiškia „Esperanto – draugystei ir taikai pasaulyje… Iki pasimatymo…“

Jolita Ružauskienė
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-zuromskiene-kiekvienas-esperantiskas-sakinys-yra-tarsi-poezija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-dovidaviciute-esperantininku-judejimas-yra-zymiai-daugiau-nei-tik-kalbos-igudziu-tobulinimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-pazereckiene-esperanto-man-kaip-pirmoji-meile-%E2%80%93-miela-sviesi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-katinaite-esperanto-%E2%80%93-tiesiog-nuostabios-akimirkos