J. Naujalis skambės ir tradiciškai, ir XXI amžiaus ritmu

Seimui paskelbus 2019-uosius Juozo Naujalio metais, šio kompozitoriaus gimtinėje Raudondvaryje  įvairių kultūros įstaigų vadovai tarėsi, kaip  prasmingiau ir įdomiau paminėti lietuviškos profesionaliosios muzikos patriarcho 150-ties metų sukaktį.
„J. Naujalio jubiliejus be akcentų Raudondvaryje būtų nesusipratimas“, – kalbėjo antradienį pasitarimą iniciavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Į mero kvietimą kartu parengti renginių ciklą, skirtą J. Naujalio jubiliejui, atsiliepė Raudondvario menų inkubatoriaus partneriai: Kauno filharmonija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Martyno Levickio „accoAkademija“.
Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta tvirtino jau turįs konkrečių sumanymų, kuriuos ketina realizuoti su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru. „Kai kuriems J. Naujalio kūriniams parengtume orkestruotes, kad jie suskambėtu visa jėga. Kartu būtų galima surengti mokslinę konferenciją, skirtą kompozitoriaus gyvenimui ir kūrybai“, – kalbėjo filharmonijos vadovas.
Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys siūlė misterijos žanrą. „Tai galėtų būti koncertas su tam tikrais dramos elementais ir, žinoma, vieninga režisūra“, – svarstė direktorius.
O štai „accoAkademija“ su Martyno Levickio orkestru pasiryžusi Lietuvos muzikos patriarcho kūrinius interpretuoti šiuolaikiškai.
Kauno r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja kultūrai Alvyra Čičinskienė siūlė sudaryti J. Naujalio jubiliejinių metų renginių planą, kuriame būtų du trys dideli ir keletas mažesnių renginių.
„Stipriausi akcentai turėtų būti Vasario 16-tą ir balandžio 9 d., per J. Naujalio gimtadienį“, – kalbėjo V. Makūnas, siūlydamas renginiams panaudoti ne tik Raudondvario dvarą, bet ir Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bei Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčių erdves. Dar viena idėja – išleisti J. Naujalio kūrinių kompaktinę plokštelę.
Pasitarimo dalyviai sutarė parengti bendrą projektą ir pateikti jį Kultūros ministerijai.
J. Naujalis (1869-1934), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas. Gimė 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje. Kauno rajono muziejuje veikia jam skirta ekspozicija.
J.Naujalio vardu pavadinta Kauno muzikos gimnazija, rengiami chorų konkursai Raudondvaryje, jaunųjų choro dirigentų konkursai ir religinės muzikos konkursai chorams.
Kompozitoriaus kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių. Tai 13 mišių, apie 20 motetų, daug giesmių, nemaža harmonizuotų ir originalių dainų chorams, simfoninė poema „Ruduo“, pjesė „Svajonė”, preliudai, fugos, kantatos ir kt. Daug kūrinių sukurta pagal Maironio žodžius: „Lietuva brangi“, ,,Pavasaris“, „Vasaros naktys“, „Jaunimo giesmė“. Pagal liaudies dainas: „Ant kalno karklais siūbavo“, „Oi žiba žiburėlis“, „Siuntė mane motinėlė“.
J. Naujalis ypač vertinamas kaip lietuvių tautinės savimonės ugdytojas.

Edmundas Mališauskas