Iranui pasiųstas signalas, kad negali diktuoti savo sąlygų

Sausio 8-osios rytą apskriejo žinia: Iranas paleido daugiau nei tuziną raketų į dvi karines bazes Irane, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos, keršydamos už nukautą įtakingą Irano specialiųjų karinių operacijų vadovą generolą Qassim Suleimani.
Mintimis apie Irano įvykius dalijasi Seimo narys Egidijus Vareikis.
Kai JAV specialiosios tarnybos nukovė Irano specialiųjų karinių operacijų vadovą generolą Qassim Suleimani, pasigirdo įvairių nuomonių. Net toliau nuo politikos esantys žmonės manęs klausė, ar vertėjo krutinti tą šalį, nepaisant, kad ji ir nėra labai demokratiška. Tačiau įsivaizduokite, kad gyvenate kaime, kuriame siautėja chuliganas. Jis nesilaiko tvarkos, terorizuoja kaimynus. Tačiau jis  augina skanius obuolius: pirkti iš jo tuos obuolius ar ne? Vieni sakys: kas čia tokio, chuliganas yra chuliganas, obuoliai yra obuoliai.  Ir žinant, kad tai chuliganas, jo saugotis, jam į akis nelįsti, naktimis nevaikščioti. To pasekmė – chuliganas tarsi pradeda diktuoti visiems kitiems gyvenimo taisykles. Ir visas kaimas, nenorėdamas su juo susidurti, vadovaujasi jo sukurtomis taisyklėmis.
 Jei visi pasaulyje sutariame, kad demokratija yra gėris, o visi kiti dalykai blogis, turime sutikti, kad blogiui negalime leisti plėtotis. Iranui ir anksčiau jau buvo taikytos sankcijos. Kai kurios sankcijos ir dabar dar taikomos. Žinome, kad Iranas bando sukurti branduolinę bombą, nors jie teigia, kad jos nekurs. Iki galo niekas neaišku. Tad turime apsispręsti, ar mes tos šalies elgesį toleruojame.  Jei specialiųjų karinių operacijų vadovas neoficialiai atvyksta į kitos šalies sostinę, ką jis ten veikia?  Todėl, manau, kad tai, ką padarė amerikiečiai, turėtų daryti viso pasaulio demokratinė bendrija. NATO šalys solidariai sutarė, kad tai buvo teisingas žingsnis.
Išties tame regione vyksta neprognozuojamas procesas. Ten yra dvi tarpusavyje konkuruojančios valstybės. Saudo Arabija ir Iranas. Kiekviena šalis renkasi savo sąjungininkus.  Ar iraniečiai imsis keršyti?  Teroristai tikro karo paprastai vengia.
Kitas dalykas, kokios bebūtų Irano ginkluotosios pajėgos, palyginti su amerikiečiais, jos yra neadekvačiai silpnos. Iššovė keliasdešimt raketų ir nežuvo nė vienas amerikietis,  nes amerikiečių karinės bazės nėra neapsaugotos. Kai kažkas sako, kad turi keliolika planų, kaip nubausti, paprastai vieno gero plano nėra. Kai yra planas, garsiai apie jį nekalbama. Be to, jei atsako nėra pirmosiomis dienomis, galima daryti prielaidą, kad jo ir nebus. Tikras atsakas įvyksta iš anksto apie tai nepranešus.
Be abejo, to regiono politinė situacija yra gana keista. Ten yra labai daug netvarkos ir prognozuoti gana sunku. Tačiau Iranas negali jaustis labai laisvai, nes jau jam yra pasiųstas signalas, kad negali diktuoti savo sąlygų, nes Vakarai vis tik labiau remia Saudo Arabiją, nors ten irgi ne viskas yra politiškai grakštu. Pasaulis po truputį pradeda suvokti, kad nafta nebėra viską lemiantis dalykas.
 
Parengė
Karolina Baltmiškė