Indrė Pileckytė: esperanto kalboje žavėjo galimybė konstruoti žodžius, naudojant priesagas ir priešdėlius

Esperanto kalba į mano gyvenimą atėjo labai anksti mano mamos (Dalios Pileckienės) ir tetos (Gražinos Opulskienės) dėka. Mama mane ir sesę vesdavosi į vietinius esperantininkų renginius, bandė sudominti kursais, bet man labiausiai įsiminė jos ir tetos kelionės po visą pasaulį ir užseniečiai esperantininkai, kurie apsistodavo mūsų namuose. Vis dėlto, nepaisant to, kad esperanto kalba visada buvo šalia man augant, gana ilgai priešinausi mamos pastangoms mane įtraukti į jos mėgstamą veiklą. Noras išmokti šią kalbą atėjo žymiai vėliau.

Situacija pasikeitė, kai man buvo apie šešiolika metų. Augdama ir bręsdama staiga atradau savyje didžiulį norą keliauti, pažinti skirtingas kultūras ir bendrauti su užsieniečiais. Žinoma, esperantinė veikla ir esperanto kalba suteikė visas šias galimybes. Mano susidomėjimas esperanto kalba buvo toks netikėtas, kad iš pradžių net slėpiau jį nuo mamos. Mokiausi paslapčia, nes buvo truputį gėda po tiek metų atmetimo ir neigimo staiga pasiduoti esperanto kerams. Vis dėlto, po poros mėnesių slapto mokymosi prisipažinau mamai, nes man reikėjo jos pagalbos randant kursus ir pažįstant esperanto pasaulį.

Akimirka Vienoje

Mano pirmieji kursai vyko Zamenhofo namuose Kaune. Kursus vedė nuostabi mokytoja Eva Bondar. Iškart po jų įsitraukiau į internetinius kursus puslapyje lernu.net. Per juos susipažinau su vienais iš puslapio kūrėjais ir koordinatoriais Jevgenij ir Neringa Gaus. Pirmasis didelis kalbos egzaminas įvyko po pusės metų nuo mokymosi pradžios, kai savanoriavau Universaliajame Kongrese (UK) Vilniuje. Šiame renginyje pirmą kartą prabilau esperantiškai, susipažinu su grupe aktyvių jaunų esperantininkų iš viso pasaulio, ir nebegalėjau sustoti. Iškart po UK Vilniuje išvažiavau į tarptautinį jaunimo kongresą Lenkijoje, ir nuo tada prasidėjo mano nuolatinės kelionės po įvairius renginius. Vis giliau įsitraukiau į įvairias esperantiškas veiklas.

Septynerius metus nuo kalbos išmokimo mano pasaulis sukosi apie esperanto kalbą ir kultūrą. Tai buvo mano socialinė, darbinė ir laisvalaikio kalba. Visų pirma, esperanto padėjo man surasti pirmąją didžiąją meilę, o kartu su ja atėjo ir galybė esperantiškos veiklos. Įsitraukiau į E@I veiklą, ir Partizankse (Slovakija), kurioje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, man tapo antraisiais namais. Viena iš mano veiklų buvo esperantiškų puslapių, tokių kaip lernu.net, ikso.net ar slovake.eu vertimas į lietuvių kalbą. Apšilus kojas, įsitraukiau ir į tarptautinių ES projektų rengimą ir vykdymą, didžiausias tuo metu mūsų įgyvendintas projektas buvo slovake.eu, parengtas lernu.net pagrindu ir skirtas mokyti slovakų kalbos. Šiame projekte dirbau atstovaudama Vilniaus universitetui. Mūsų pagrindinė darbinė kalba buvo esperanto.

Šalia vertimo ir projektinės veiklos, nuolat prisidėdavau ir prie įvairių E@I renginių organizavimo. Man mieliausias ir svarbiausias buvo Somera Esperanto Studado (SES), į kurio organizavimą įsitraukiau nuo pat šio renginio gimimo, ir visada džiaugiausi jo kasmetiniu augimu. Ir žinoma, kasmet ir nuolatos keliavau po įvairius esperantininkų renginius, tokius kaip Universalusis Kongresas UK (Vilniuje, Italijoje, Lenkijoje), Tarptautinis Jaunimo Kongresas IJK (Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čekijoje), Veiklos Savaitė AS (Lenkijoje), Tarptautinis Seminaras IS (Vokietijoje), Esperanto moksle ir technologijoje konferencija KAEST (Čekijoje, Slovakijoje), ARKONES (Lenkijoje), Tarptautinė Jaunimo Savaitė IJS (Vengrijoje), ir daugybė mažesnių renginių, kuriuos sunku visus ir atsiminti. Be šių pagrindinių veiklų, taip pat, kartu su mama, išvertėm Stano Marček vadovėlį Esperanto per Rekta Metodo į lietuvių kalbą. Drąsiai galiu teigti, kad tuos septynerius metus, per kuriuos buvau įsitraukus į esperantinę veiklą, buvau esperantininkė iki pat plaukų galiukų.

Deja, toks stiprus įsitraukimas buvo ir ta priežastis, dėl kurios vėliau visiškai pasitraukiau iš esperantininkų veiklos ir nutolau nuo kalbos. Pasibaigus pirmajai didžiajai meilei ir nutrūkus asmeniniams santykiams supratau, kad man bus labai sunku likti esperanto pasaulyje, kuriame tektų nuolatos susidurti su buvusiu draugu. Esperanto pasaulį pakeitė nauji tikslai ir pomėgiai, bet išmoktos tarptautiškumo pamokos niekur nedingo. Vis dar dievinu keliauti, gyventi skirtingose šalyse, ir didžiąją dalį mano draugų sudaro žmonės iš skirtingų pasaulio šalių.

Daug metų maniau, kad niekados nebegrįšiu į esperanto pasaulį, bet šiuo metu nesu tokia tikra. Domėjimasis kalba nedingo, vis dar seku dalį draugų socialiniuose tinkluose, kartais paskaitau naujienas Libera Folio, pro akis nepraslysta vietinių esperantininkų veikla Katalonijoje, kurioje gyvenu šiuo metu. Esu tikra, jog kažkada baigsis mano kabeismo periodas, ir rasiu naują nišą esperanto pasaulyje. Širdies kamputyje visada saugau labai gražius atsiminimus apie Boatado. Nors dalyvavau labai daug skirtingų renginių skirtingose šalyse, vos keli jų savo originalumu, patirtimi ir idėja prilygo Boatado.

Negaliu išsirinkti mėgstamiausio žodžio, bet mane esperanto kalboje visada labiausiai žavėjo galimybė konstruoti žodžius, naudojant priesagas ir priešdėlius. Jų dėka galima sukurti paprastus žodžius, kurių prasmė labai aiški esperanto kalboje, bet juos sunku išversti į kitas kalbas. Pavyzdžiui, man labai gražus žodis denaskulo (asmuo, kuriam esperanto kalba yra gimtoji), arba etulo (mažylis) ir pan.

Indrė Pileckytė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-medzeviciute-(panaviene)-po-daugelio-metu-mes-susitiksim-kai-sis-laikas-bus-tik-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gitana-liatukaite-esperanto-kalba-man-dave-bendraji-pasaulio-ir-saves-pasaulyje-suvokima

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/snieguole-meskauskiene-esperanto-kalbos-mokymasis-prasidejes-pomegiu-perejo-i-nauja-pazinima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ricardas-strolia-zinia-apie-esperantininku-kongresa-pasauliui-pranesiau-radijo-saukiniais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kastytis-aleknavicius-ideja-%E2%80%93-esperantiskai-kalbantis-palangos-kurortas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laisvina-ciudaraite-esperanto-kalba-ne-vien-tik-kalba-tai-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/matyte-gaidamaviciene-esperanto-mano-kasdienybe-paverte-ilgus-metus-besitesiancia-svente

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanina-fokaite-esperanto-atvere-kelius-betarpiskai-pazinti-daugybe-saliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marijonas-rocius-esperanto-kalba-padejo-savo-akimis-pamatyti-tai-kas-tapo-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rugile-audeniene-rasydama-knyga-supratau-kad-si-kalba-yra-kandidate-i-viena-bendra-pasaulio-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klementina-ir-juozas-babraviciai-su-esperanto-per-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-judickyte-lazurkeviciene-daininga-ir-grazi-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-jolanta-dudenaite-bulote-geriausios-atostogos-man-yra-su-esperanto

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-petraityte-esperanto-kalba-praturtino-mano-kalbini-isprusima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-visockas-esperanto-%E2%80%93-ne-tik-kalba-bet-ir-spalvingas-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zofija-baboniene-esperantininku-laiskai-man-buvo-idomus-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-taujanskaite-esperantininku-renginiai-primena-kad-gyventi-ir-dziaugtis-reikia-cia-ir-dabar
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-stasiunas-esperanto-kalba-%E2%80%93-naujo-pazinimo-pagrindas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-simaitiene–svarbiausi-yra-sutiktieji-zmones