Gražios ir prasmingos Joninių šventės

Mieli Jonai, Janinos ir visi, kurie šiąnakt kartu susirinkę palydėsite trumpiausią metų naktį. Suraskite paparčio žiedą, kuris atidarys kiekvieno jūsų svajonių duris. Gražios ir prasmingos jums šventės.

Nuo seno buvo tikima, kad ši naktis stebuklinga, tad ją lydi ritualinę prasmę turintys žaidimai ir būrimai. Buvo tikima, kad šią naktį surinktos žolelės įgyja ypatingą gydomąją galią. Tad šiomis žolelėmis būdavo apkaišomos palubės, verdama arbata sunegalavus. Jų būdavo padedama ir tvarte, kad gyvuliai nesirgtų.

Stebuklingų galių turi ir šios nakties rasa. Ja nusiprausus, veidas nušvinta skaistumu. Surinktos rasos būdavo duodama karvėms, kad jos pieno daugiau duotų. Pašlakstydavo ir daržus, kad jie būtų derlingesni, kad piktžolės neželtų. O jei ūkininkas nuogas pasivolios šios nakties rasoje, sulauks didelio derliaus.

Netekėjusios merginos, baltais drabužiais apsirengusios, išeidavo į pievas gėlių vainikų pinti. Vainiką reikėdavo nupinti iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nupintais vainikais merginos pasidabindavo galvas, nes vainikas – ne paprastas, jis stebuklingas, padedantis išsaugoti jaunystės grožį. Vidurnaktį jos vainikus po du paleisdavo į upę ar ežerą. Jei vainikai išsiskirs, ženklas, kad jos mylimasis ne tas žmogus, su kuriuo ji galėtų eiti per visą savo gyvenimo kelią, jei dar labiau susiglaus, gali rengtis vestuvėms. Neturinčios širdies draugo ateitį spėdavo paleisdamos vieną vainikėlį su degančia žvakute. Ta mergina, kurios vainikėlis plaukia, gali rengtis vestuvėms, nes jos išrinktasis beveik prie namų slenksčio stovi. Tos, kurių vainikėlis sustoja ir ramiai plūduriuoja vietoje, šiemet piršlių dar nesulauks. Laimę burdavo ir iš žolynų. Skaičiuodavo ramunių žiedlapius, žiedus puokštėje. Jei skaičius porinis, šiemet susiras porą, jei ne – teks palūkėti. Beje, taip buvo spėjami ir kiti norai. Jei neporinis, išsipildys, porinis – nelemta svajonei tapti tikrove.

Spėti ateitį galima ir šokinėjant per laužą. Jei mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis, jie šiemet susituoks, jei netyčia pasileidžia – ženklas, kad jų keliai išsiskirs.

O už kokio vyro ištekės, merginos spėdavo iš prieš vidurnaktį darže iškasto ir apversto gabalėlio velėnos. Jei ryte iš velėnos išlenda vabaliukas: jeigu pilkas – vyras bus neturtingas, paprastas; jeigu margas – vyras bus valdininkas arba kariškis; jeigu žalias – ūkininkas.

Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje.

Ypatingas dėmesys šią naktį turi būti skiriamas saulei. Dainomis, rateliais jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Ir kuo toliau laužas apšviečia laukus, tuo didesnio derliaus rudenį galima tikėtis.

Ir be abejo, svarbiausia šią naktį surasti paparčio žiedą, prasiskleidžiančio vienintelį kartą – per Jonines. Lietuviai nuo seno jo eidavo ieškoti vidurnaktį. Radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl jis žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę. Paparčio žiedo galima ieškoti tik po vieną, o einant gilyn į mišką jokiu būdu negrįžčioti atgal. Atėjus į miško gilumą ir suradus papartį po juo reikia patiesti nosinaitę ar skarelę, apsibrėžti aplink papartį šermukšnine lazda, pasidėti indą su šventintu vandeniu, užsidegti žvakę ir melstis. Tuomet suspindės švytintis žiedas ir nukris ant patiestos skarelės. Kol lauksi paparčio žiedo pražystant, tave gąsdins piktosios miško dvasios, todėl turi būti drąsus, susikaupti ir nesigręžioti. Paparčio žiedą patariama įsikišti po oda, prasipjovus rankos odą, kad jo nepamestum.

Tik ieškodami stebuklingo paparčio žiedo, prisiminkite, kad pats gražiausias ir stebuklingiausias žiedas prasiskleidžia jūsų širdyje. Nors ten jį aptikti neretai būna sunkiau, negu surasti miško glūdumoje.

Parengė

Genovaitė Paulikaitė