NAUJIENOS

Globalizacija verčia savivaldybes ieškoti bendrų sprendimų

Kategorija:

Miestas:

Vykstant globalizacijos procesams didėja gyventojų mobilumas, aktyvėja vidinė migracija, todėl daugėja iššūkių, vis didesnį vaidmenį įgauna regionų savivaldybių bendradarbiavimas.

Apie ekonomikos situaciją, investicijas ir tobulesnės savivaldos modelio paieškas ketvirtadienį Raudondvario pilyje vykusioje konferencijoje „Darni Kauno regiono plėtra: galimybės ir iššūkiai“ kalbėjo Europos Komisijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos banko, Kauno rajono savivaldybės atstovai, verslininkai, sociologai. Forumą organizavo žurnalas IQ ir Kauno rajono savivaldybė.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vedėjo pavaduotojas Marius Vaščega pabrėžė, kad darni plėtra, sąžininga konkurencija ir bendradarbiavimas yra universalūs principai. „Dirbsime kartu, arba mus sudirbs po vieną“, - šypsojosi pareigūnas, daugiausiai kalbėjęs apie Europos problemas.

“Kauno regionas labai sparčiai vystosi, todėl visoms aštuonioms savivaldybėms reikėtų kurti bendrą transporto sistemą ir diegti elektroninį bilietą. Yra ir kitų sričių, kur reikia bendrų sprendimų“, - įsitikinęs Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Kiti forumo dalyviai taip pat pastebėjo, kad žmonės tapo žymiai mobilesni, didėja greičiai, trumpėja atstumai, vis labiau populiarėja nuotolinis darbas. Žmonės juda iš vienos savivaldybės į kitą: vienoje gyvena, kitoje dirba, dar kitur ilsisi.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis sakė, kad kol kas Vilniuje nusėda didžioji dalis investicijų, tačiau Kauno regionas taip pat sparčiai auga. Geriau apmokamo darbo paieškos žmones verčia įveikti vis didesnius atstumus. Kaip pavyzdį jis pateikė Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusią Kauno LEZ, kur tik maždaug 18 proc. darbuotojų sudaro Kauno rajono gyventojai, o likusią dalį – kauniečiai, jonaviškiai, atvykėliai iš kitų savivaldybių, nemažai jų važinėja ir iš Vilniaus.

Viceministras taip pat pastebėjo, kad tokioms Kauno rajone investuojančioms tarptautinėms kompanijoms, kaip automobilių komponentų gamintojos „Continental“ arba „Hella“ reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. „Šios įmonės orientuoja savo gamybą į ateitį, todėl būtų naivu įsivaizduoti, kad joms tiks paprasti mechanikai – reikia šiuolaikinių elektronikos specialistų. Ir tai nemenkas iššūkis mūsų švietimo sistemai“, - kalbėjo M. Skuodis.

Kauno LEZ valdančio įmonės direktorius Vytas Petružis pasakojo, kad zonoje jau sėkmingai veikia 24 kompanijos, investavusios daugiau kaip 634 mln. eurų, sukurta beveik 5 tūkst. darbo vietų.

Kauno rajono vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė pastebėjo, kad Kauno rajonas iš kitų savivaldybių išsiskiria itin aktyvia gyvenamojo sektoriaus plėtra. Ypač auga Užliedžių, Domeikavos, Ringaudų, Raudondvario, Garliavos apylinkių seniūnijos.

“Mūsų krašte kuriasi jaunos šeimos, stabiliai auga gimstamumas, o pagal gyventojų dalį iki 19 metų esame jauniausia Lietuvos savivaldybė”, - kalbėjo architektė.

Dalis naujakurių į Kauno rajoną atsikelia iš Kauno, tačiau ne mažiau jų atvyksta iš Šakių, Jurbarko, Ukmergės, Raseinių, kitų Lietuvos vietų, nemažą dalį sudaro buvę emigrantai.

J.Kalvinskaitė tvirtino, kad didelė plėtra kelia iššūkių: reikia vaikų darželių, pradinių mokyklų, būtina investuoti į kelius, parkus, dviračių takus, kitą infrastruktūrą. „Kauno rajone yra daug gražios gamtos, todėl svarbu, kad urbanizacija nepadarytų jai žalos“, - dar vieną problemą įvardijo architektė.

Su verslu padidėja transporto srautai, triukšmas, oro tarša, todėl svarbu derinti verslo plėtrą ir šalia esančių gyventojų interesus, rūpintis, kad nepablogėtų jų gyvenimo kokybė.

Profesorius Gediminas Merkys leidosi į tobulesnės savivaldos modelio paieškas. Jis pastebėjo. Kad Lietuva Europoje išsiskiria nevienodo dydžio savivaldybėmis, kur vienai savivaldybei tenkantis vidutinis gyventojų skaičius nuolat mažėja. Nevienodo dydžio ir seniūnijos: kai kuriose gyvena vos keli šimtai gyventojų, o, pavyzdžiui, Kauno Šilainių seniūnijoje jų yra 56 tūkstančiai. „Lietuvos gyventojai turi akivaizdžiai nevienodas galimybes ir tai prieštarauja Europos savivaldos chartijai, kitiems tarptautinės teisės aktams. Be to, šalis išlieka viena labiausiai centralizuotų ES – ilgainiui sunyko apskritys, iš kurių liko tik pavadinimai“, - apgailestavo profesorius.

G.Merkys stebėjosi sklandančiomis kalbomis apie kentimus prie Kauno miesto prijungti Kauno rajono savivaldybę. „Tai oligarchinės užmačios, galinčios turėti tragiškų pasekmių“, - piktinosi profesorius

G.Merkio teigimu, mechaniškai sujungus dvi savivaldybes iškiltų grėsmė darniai plėtrai, Kauno rajono gamtiniam ir istoriniam paveldui, atskirų miestelių tapatybei, gyventojams padidėtų mokesčiai, sumažėtų paslaugų, ypač nukentėtų labiau nutolusios gyvenvietės.

Pasak mokslininko, žiedinės, savivaldybės nėra unikalus, tik Lietuvai būdingas reiškinys. „Pavyzdžiui, Vokietijoje tokių – begalė ir niekas neskuba jų naikinti, nes dažniausiai jos klesti“,- tvirtino keletą metų Vokietijos universitetuose dirbęs profesorius.

„Manau, kad žiedinių savivaldybių naikinimo idėja yra eilinis burbulas, jei kas nori tuo užsiimti – nusilauš dantis“, - įsitikinęs G. Merkys. Anot jo, būtų beveik neįmanoma panaikinti Vilniaus savivaldybės, nes joje kompaktiškai gyvena lenkai, o tautinių mažumų teritorinį integralumą gina ES teisės aktai.

„Šiandien reikia kalbėti ne apie tai, kaip sujungti vieną ar kelias savivaldybes, o rimtai diskutuoti apie optimalesnį savivaldos modelį, galbūt jį kurti kelių pakopų, kaip Lenkijoje arba Vokietijoje“, - siūlė profesorius

Kauno rajono savivaldybės administracija

  • Edukacinės programos
  • Nakvynė

Turininga viešnagė Pakiršinio dvare

  • Pažink Latviją







Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis
Mano kraštas

Partneriai