Geopolitikos diagnostika: Kinija – Albanija – JAV ir Iranas

Kinija
 
Faktas:
 
Hong Konge kyla nauja nepasitenkinimų banga prieš Pekino valdžią.
 
Diagnozė:
 
Formalus pretekstas neramumams Hong Konge lyg ir neturi geopolitinės prasmės – protestuojama prieš ketinamą priimti ekstradicijos įstatymą, leidžiantį Hong Kongo (vis dar kaip ypatingo administracinio vieneto) piliečius išduoti kontinentinės Kinijos, t.y., Pekino valdžiai. Gali tai būti nusikaltėliai, bet, „reikalui esant“ ir tiesiog Kinijos režimui nepalankūs asmenys.
 
Tačiau už šios nedidelės įstatymų modifikacijos slypi kur kas svarbesni dalykai. Vis daugiau ženklų rodo, kad Pekino valdžia, užuot gerbusi specialų Hong Kongo statusą, siekia jį paversti savo autoritarinio režimo dalimi. Vis daugiau ženklų rodo, kad kažkada viltingu buvęs susivienijimas su Kinija – „dvi sistemos – viena valstybė“, yra nepavykęs projektas.
 
Kinija ne tokia jau ir stipri, nes vis tik linkus eiti į kompromisus. Diktatoriams kompromisas – silpnumo ženklas, šį kartą parodantis, kad ne tik ekonomika lemia valstybės galią; žmogaus teisės taip pat. Diktatoriai miega ramiai, kai j7 bujo ir klauso, bet ima jaustis pažeidžiami, kai nebijo neklausyti
 
Net jei minėtasis teisės aktas ir nebus priimtas, protestai nesibaigs, Hong Konge demokratijos dvasia nepalūžo. Tačiau ar nepalūš dvasia tų Europoje ir Amerikoje, kuriems reikia apsispręsti, kiek dar galima leisti sau toleruoti Kinijos autoritarizmą ir ekonominę ekspansiją visame pasaulyje?
 
 
 
Albanija
 
Faktas:
Jau metus besitęsianti politinė krizė Albanijoje dar labiau sustiprėjo, šalies prezidentui  Ilirui Metai nusprendus atšaukti birželio 30 d. suplanuotus savivaldos rinkimus, motyvuojant tuo, kad šalyje būtina sumažinti politinę įtampą.
 
Diagnozė:
Siekis sumažinti įtampą ją tik padidno. Prezidento sprendimą lydėjo praėjusį šeštadienį  daugiatūkstantinė opoziciją (ir prezidentą) palaikančių žmonių demonstracija, kurią teko tramdyti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Rinkimų nereikia! Tačiau, reaguodama į prezidento sprendimą, šalies Centrinė rinkimų komisija nusprendė prezidento dekretą dėl rinkimų atšaukimo laikyti negaliojančiu ir rinkimus rengti. Socialistų partijos valdymo komitetas pirmadienį nusprendė inicijuoti prezidento apkaltą, nes prezidentas įvykdė „žiaurų išpuolį prieš Albanijos Konstituciją ir Respubliką“, ir rengti savivaldos rinkimus birželio 30 d., kaip ir buvo numatyta anksčiau. Gali nutikti taip, kad vieni eis balsuoti, pasinaudodami rinkimų teise, kiti, įstatymo vardu, šia teise naudotis neleis.
 
Albanijos vidaus politinė padėtis toliau komplikavosi šaliai įmanomai nedėkingiausiu metu – tuomet, kai turi spręsti Albanijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžia. Gegužės 29 d. EK rekomendacija pradėti derybas su Albanija (bei Šiaurės Makedonija) dėl narystės ES gali nueiti perniek, jei situacija toliau komplikuosis, juolab, kad ES viduje ir taip esama stiprios opozicijos Albanijos derybų dėl narystės ES pradžiai.
 
 
JAV-Iranas
 
Faktas:
 
Hormuzo sąsiauryje, kaip spėjama, sprogus diversantų pritvirtintoms minoms, užsiliepsnojo du naftą gabenę tankeriai. JAV kaltina Iraną.
 
 
Diagnozė:
 
 
Kiek bekalbėtume apie atsinaujinančius energijos šaltinius ir visokias labai naujas technologijas, nafta tebėra svarbi. Svarbi tiek, kad dėl jos gali kilti karas, ar nafta gali tapti pretekstu karą pradėti. Ir visai nesvarbu su kokia vėliava tie tankeriai plaukia.
 
Gali būti ir tai, kad tankerių nesaugumo reikia… kad naftos kainos pakiltų, tačiau vis tik lengviau tikėtinas paprastesnis atvejis. Hormuzo sąsiauris yra vieta, galinti tapti fronto linija tarp Irano ir Saugo Arabijos – dviejų priešininkų, siekiančių dominuoti regione. Sąsiauryje yra ir JAV laivynas, formaliai atsakingas už laivybos tvarką. O jei tvarkos nebėra, tai kas? Karas su Iranu? Ne dėl branduolinio ginklo… dėl naftos.
 
 
Egidijus Vareikis
Seimo narys