NAUJIENOS

Erika Šivickaitė: jausmas, kad tave palaiko didelis būrys gerai pažįstamų žmonių, yra neįkainojamas

Kategorija:

Miestas:
Kovo 8 dieną įvyko „Moteris Saulė 2018” rinkimų finalas.  Šiaulių apskrities televizija  ir Moterų veiklos inovacijų centras pratęsė tradiciją ir jau vienuoliktus metus organizavo metų moters rinkimus ,,Moteris Saulė”. Visą sausio mėnesį pretendentes siūlė Šiaulių apskrities nevyriausybinės organizacijos, įmonės, įstaigos, klubai, individualūs asmenys. Atranka buvo vykdoma dviem etapais. Pirmajame etape organizatoriai sudarė  komisiją, į kurią buvo kviečiama po 2–3 Šiaulių apskrities rajonų organizacijų atstovus. Komisijos nariai iš pasiūlytų kandidatūrų atrinko septynias pretendentes. Antrame etape pretendentės pristatytos per Šiaulių apskrities televiziją, socialiniuose tinkluose, vietinėje spaudoje, Šiaulių televizijos internetiniame puslapyje. Už labiausiai patikusią kandidatę iki finalinio renginio ir jo metu visi galėjo balsuoti siųsdami SMS žinutes trumpuoju telefono numeriu. Finalinio renginio metu žiūrovai taip pat dalyvavo atskirame balsavime – jie specialiose kortelėse pažymėjo savo favoritę.
Moteris, surinkusi daugiausia balų, tituluojama ,,Moteris Saulė 2018”, papuošiama perlų vėriniu su saulę simbolizuojančiu pakabuku. Šiųmečio konkurso laimėtoja tapo Aurelija Meškauskienė – Šeduvos miesto muzikos pedagogė, meno kolektyvų vadovė, Šiaulių Lieporių gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus vedėja, Radviliškio muzikos mokyklos chorinio dainavimo mokytoja.
Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Erika Šivickaitė pelnė di­džiau­sio sa­lės žiū­ro­vų pa­lai­ky­mo, ku­rie už­pil­dė an­ke­tas ren­gi­nio me­tu, taip pat už jos kan­di­da­tū­rą dau­giau­sia bu­vo bal­sa­vu­sių­jų mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ži­nu­tė­mis.

Gerbiama Erika, kokius įspūdžius jis paliko?

Pirmiausia prisimenu jaudulį, po to gražius žmones ir galų gale daug gėlių, sveikinimo žodžius. Buvo gražu. Visi renginio dalyviai buvo besišypsantys, nešini gėlėmis. Finalinio renginio atmosfera bylojo apie moteriškumo šventę.

Kas paskatino pačią dalyvauti „Moters Saulės“ rinkimuose?

Šiaulių apskrities televizijos konkursas ,,Moteris Saulė“, kurio metu renkama iškiliausia Šiaulių apskrities moteris, organizuojamas jau vienuoliktus metus. Jei neklystu, pati šiam konkursui per visus tuos metus pateikiau trijų Joniškio rajono moterų kandidatūras. Šie metai – taip pat ne išimtis. Konkursui teikiau vienos joniškietės kandidatūrą. Tai padariau vos viešojoje erdvėje pasirodė konkurso organizatorių kvietimas pastebėti iškiliausias savo rajono moteris.


 O kas pačios kandidatūrą pateikė?

Joniškio  istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė. Ir taip pat pasirašė Joniškio kultūros centro direktorė Gerda Norušaitienė.

Džiaugsmingiausios šių rinkimų akimirkos?

Sunku įvardinti džiaugsmingiausias renginio akimirkas, nes jas užgožė natūralus, žmogiškas jaudulys. Emocijų buvo daug ir įvairių. Tik kitos dienos rytą, prabudus, ėmiau galvoti apie vakarykštį renginį. Supratau viena: jaučiaus labai laiminga, nes kartu su manimi buvo mano šeima, draugai, kolegos, pažįstami. Jausmas, kad Tave palaiko didelis būrys gerai pažįstamų žmonių, su kuriais likimas suvedė, suveda ir, manau, suves dar ne kartą, yra neįkainojamas. Buvau laiminga, nes manimi patikėjo ir palaikė žmonės. Didžiulė padėka jiems, kad buvo šalia, kad palaikė.

O gal teko įveikti ir iššūkių? Jei taip, kokie tai buvo iššūkiai ir kaip pavyko su jais susidoroti?

Puikiai pamenu, kada ankstesniais metais sėdėdavau salėje ir palaikydavau savo rajono kandidatę, galvodavau: kaip gerai, kad ne aš stoviu scenoje ir jaudinuosi. Kaip gerai, kad sėdžiu salėje, mėgaujuos reginiu, ploju, patiriu teigiamas emocijas. Kaip iššūkis nuskambėjo konkurso organizatorių ir mano kandidatūros pateikėjos Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorės Rasos Ališauskienės skambučiai bei žodžiai: ,,Eik siūtis suknelės. Šiemet Tau reikės atstovauti Joniškio kraštui“. Tą akimirką jokių minčių nebuvo. Negalvojau nei apie suknelę, nei apie tai, ką reikės daryti renginio metu, nes anksčiau moterys rengdavo prisistatymus – vienos šokdavo, kitos dainuodavo. O ką daryti man, kai nei dainuot, nei šokt nemoku? Gerai, kad organizatoriai nepakeitė praėjusių metų konkurso taisyklių ir scenoje nereikėjo demonstruoti savo talentų. Viską palikau paprastai ir natūraliai eigai.
 
Moteriškas smalsumas – labai gražiai atrodo finalo suknutė. Taigi, rinkimams puošėtės pati, ar talkino stilistai? Kaip dažnai naudojatės jų paslaugomis?

Dėkoju. Ilgai galvojau, kaip pasipuošti reikėtų renginio metu. Ieškojau suknelės, nesuradau. Likus kelioms dienoms iki renginio dar nežinojau, kaip pasipuošiu. Kovo 8-osios rytą pravėriau rūbų spintos duris ir išsirinkau dvi sukneles. Viena jų buvo ta, kuria vilkėjau finalinio renginio metu. Kažkaip visai nemoterškai ruošiaus renginiui. Suknelę išsirinkau spontaniškai. Žinojau tik tai, kad noriu ryškios, šviesios spalvos, nes vis dėlto už lango – bundantis pavasaris, ir tokiu metu taip trūksta spalvų. Prisipažinsiu. Niekada neteko naudotis stilistų paslaugomis.

 Kaip manote, kokios pačios savybės padėjo pelnyti žiūrovų simpatiją?

Manau, kad atvirumas. Tai mano nuomonė ir galbūt aš klystu. Galbūt renginio žiūrovai pateiktų visai kitokį atsakymą. Gal jie į renginį atėjo turėdami nuomonę, už kurią kandidatę balsuos, nes iki renginio buvo demonstruojami filmukai apie kiekvieną moterį. Renginio metu pasakojimu sugrįžau į savo ankstyvą vaikystę ir pasidalinau viena savo vaikiška išdaiga, kurią susiejau su moteriškumu, nes renginio vedėja manęs paklausė, kas man yra moteriškumas.


Ir kas per istorija, susijusi su moteriškumu?

Būdama gal keturių metukų grįžau vieną žiemos popietę iš lauko po pasivažinėjimo su rogutėmis namo. Mama paguldė pietų miegui. Man prabudus, mama bandė aprengti mane megztuku, o aš niekaip nesidaviau. Sakiau, kad labai skauda ranką. Mama pagalvojo, kad kieme važinėdama su rogutėmis galbūt susižeidžiau ranką. O gal ir koks kaulas skilo... Nuėjome pas chirurgą. Jis apžiūrėjo mano rankas. Davė man saldainį, kurį aš kaip mat bandžiau imti su neskaudančia ranka. Gydytojas paprašė saldainį pabandyti paimti su rankyte, kurią skauda. Aš drąsiai ištiesiau ir pasiėmiau saldainį. Tada sulaukiau gydytojo klausimo, ar man skauda ranką. Atsakiau, kad ne. Tada sulaukiau antrojo klausimo: o kodėl, Erikute, mamytei sakei, kad skauda ranką?“. ,,O dėl to, kad negražų megztinį norėjo apvilkti“, –  atsakiau. Tai vat taip, mielosios moterys, puoškitės tik Jums patinkančiais rūbais, žiūrėkite Jums patinkančius filmus, kvėpinkitės tik Jums patinkančiais kvepalais, nes nuo to ir prasideda moteriškumas.

Kalbino Genovaitė Paulikaitė
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Reklama