NAUJIENOS

Elvinas Jankevičius: pokyčiai antstolių funkcionavimo srityje

Kategorija:

Miestas:
Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus Seime išsakytos mintys apie antstolių veiklos funkcionavimą.

Gerbiami Seimo nariai, ačiū už galimybę pristatyti pokyčius visame išieškojimo procese. Norėjosi paieškoti tokio bendro projekto, kur tikrai būtų didelių sąsajų su Seimu. Aišku, visi įstatymų projektai priimami Seime, bet šis įstatymo projektas yra ypatingas, nes daug Seimo narių teikė įvairiausių pasiūlymų, į kuriuos mes atsižvelgėme, tiek pateikimo, tiek priėmimo stadijose buvo beveik vienbalsis balsavimas.

Taigi pirma skaidrė yra ekrane. Nors Lietuvoje nuolat didėja tiek minimalus, tiek vidutinis atlygis ir kiekvienais metais mažėja antstoliams pateikiamų vykdomųjų dokumentų skaičius, aukščiau mes matome, kad tas skaičius nuo 337 tūkst. 2014 metais 2018 metais sumažėjo apytiksliai iki 240, ir tai reiškia, kad vis dėlto mūsų piliečiai tampa labiau teisiškai išprusę ir neprasiskolina.

Tačiau yra kita skaidrė (grafikas apačioje), kad vis dėlto išieškojimo efektyvumas iš esmės nedidėja ir neišieškotų skolų skaičius, vienetais čia yra pateikta statistika, nemažėja, o tai reiškia, kad žmonės, kurie prasiskolina dėl vienų ar kitų priežasčių, patekę į tą prasiskolinimo liūną iš jo nebesugeba išlipti arba sugeba išlipti labai sunkiai. Taip pat pastebėta, kad daugėja asmenų, turinčių daugiau nei po vieną skolą. Šiuo metu tokių skolininkų yra daugiau kaip 150 tūkst. (tas skaičius pažymėtas oranžine spalva) arba 60 proc. visų skolininkų turi daugiau nei vieną skolą.

Analizuodami priežastis, kodėl vis dėlto žmonės nesugeba atiduoti skolų, mes kartu su Seimo narių pasiūlymais, Teisingumo ministerija pateikėme pasiūlymą sumažinti išskaitų dydžius. Seimas priėmė šį pasiūlymą, išskaitų dydžiai buvo sumažinti nuo 50 proc. tam tikrais atvejais iki 30 proc., iki 20 proc., nuo 70 proc. iki 50 proc. ir pirmoje skaidrėje mes matome, kad prieš tai, prieš įstatymo įsigaliojimą, žmonėms likdavo atidavus skolą pakankamai mažai. Jeigu mes paanalizuotume (antras stulpelis viršuje), 400 eurų skola, tai išskaitoma antstolio dalis buvo 208 eurų, žmogui likdavo jau 192 eurai. Jeigu mes kilsime toliau, pamatysime, ten, kur yra 1 tūkst. eurų, tai išskaitoma dalis buvo 628 eurai. Na, žmogui likdavo mažiau – 372 eurai ir iš tokių pinigų tiek vienu, tiek kitu atveju yra pakankamai sunku pragyventi ir žmonės, matyt, stengdavosi vengti skolas mokėti, nes neužtekdavo pragyvenimui, galbūt bandydavo nedirbti, lįsti į šešėlį ir taip toliau. Po mūsų pateikto pasiūlymo, kuomet jūs, gerbiami Seimo nariai, pritarėte, situacija kardinaliai keičiasi. Mes matome skaidres apačioje, vėl galime pasižiūrėti į tą pačią skolą, kurią minėjau (antras stulpelis – 400 eurų), jau lieka 272 eurai žmogui, antstolis vietoj 208 išieško 128 eurus. Dabar jeigu pažiūrėtume į 1 tūkst. eurų skolą, matome, kad žmogui vietoj 372 eurų lieka jau šiek tiek arba ženkliai daugiau – 572 eurai. O tai reiškia, kad žmogus gali vis dėlto susimokėti antstoliui ir dar šiek tiek lieka jam pragyventi, todėl kaip ir nėra tikslo slapstytis, o reikia stengtis ir noras, matyt, yra didesnis kuo greičiau tas skolas atiduoti. Taigi verta paminėti, kad galiojusi išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarka nebuvo naudinga ne tik skolininkams, bet ir išieškotojams, nes skolininkui negaunant oficialių pajamų praktiškai nebuvo jokių galimybių išieškoti skolą. Ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. jau dabar taikomi, kaip minėjau, mažesni išskaitų dydžiai. Taip pat, kas buvo labai svarbu, nuo 6 iki 18 mėnesių pailgintas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti neprarasdamas paskutinio būsto.

Gerbiami kolegos, tikrai aš dalyvauju ir gyventojus priiminėjame, mes tikrai matome tokių labai graudžių situacijų, kai ypač vyresnio amžiaus žmogus praranda savo paskutinį būstą. Tas terminas dabar yra pailgintas nuo 6 iki 18 mėnesių, na ir padidinta nuo 2 tūkst. eurų iki 4 tūkst. eurų minimali skolos suma, kuriai esant išieškojimą nedraudžiama nukreipti į paskutinį skolininko būstą. Vadinasi, būstų atiminėjama bus mažiau. Gal tas santykis žiūrint didmiesčiuose nėra labai didelis, atrodo, 2 tūkst. ir 4 tūkst. eurų, bet regionuose ir mažuose miesteliuose butų kainos yra pakankamai mažos, tai šis pokytis yra irgi reikšmingas.

Lapkričio 21 dieną įsigaliojo Antstolių įstatymo pataisos, kuriomis buvo panaikinta prievolė vykdymo (…) privalomai suderinti su Antstolių rūmais, kitaip sakant, panaikinta veto teisė. Ir šie pakeitimai suteikė mums, Teisingumo ministerijai, galimybę iš esmės peržiūrėti vykdymo išlaidų dydžius ir išieškojimo tvarką.

Aš pateiksiu dabar vieną pavyzdį, konkrečiai iš ko susideda antstolių išlaidos. Ir čia yra pateiktas pavyzdys, jeigu yra skola nuo 100 iki 300 eurų. Lentelėje nėra parodyta, bet aš galiu pasakyti, kad 60 % visų įsiskolinimų yra būtent iki 300 eurų. Šitas pavyzdys yra toks aktualus. Antstolių išlaidos susideda iš būtinų vykdymo išlaidų, kitaip sakant, galima taip liaudiškai pasakyti, tai bylos užvedimo mokestis. Teisingumo ministerija mano, kad su šitomis išlaidomis viskas yra gerai, reikia užvesti bylą, reikia susisteminti. Toliau yra papildomos vykdymo išlaidos, dėl kurių mums kilo didelių abejonių. Ir antstolių atlygis – kaip ir viskas gerai, nes padarei darbą – gavai atlygį.

Bet jeigu mes paanalizuotume skolos dydį, būtent nuo 100 iki 300 eurų, tas didelis stulpelis, matome, kad vienos išlaidos yra 24, papildomos 200 ir dar atlygis 80. Tai yra 304 eurai, pavyzdžiui, nuo 100 eurų skolos. Skolingas 100 eurų – gauni va štai tokią sąskaitą. Ir mes pradėjome analizuoti, kas gi vis dėlto tos papildomos išlaidos, nes realiame gyvenime dažniausiai yra taip: jeigu padarai kokį nors darbą, tai tu gauni atlyginimą. Atlyginimą gauna ir antstoliai, štai, kur 80, kur žalias. Bet kas tos papildomos išlaidos?

O papildomos išlaidos, pasirodo, yra tai, kad antstoliai, bandydami gauti tą savo atlyginimą, bandydami dirbti tiesiogiai savo darbą, stengdamiesi išieškoti sumą, rašo patvarkymus, tikrina registrų centruose įvairius duomenis. Kuo daugiau tikrina, tuo didesnės vykdymo išlaidos. Ir negalime sakyti, kad visi antstoliai taip darė, bet daugelis antstolių tikrai piktnaudžiaudavo šitomis papildomomis išlaidomis, nes vis tikrindavo ir tikrindavo. Tarkime, gauna tris bylas, bet žmogus tas pats, tai ne, kad patikrintų vieną kartą, tikrindavo dėl kiekvienos, ar jis turi nekilnojamojo turto, ar ne, tarkime, kaip pavyzdys, tris kartus. Ir taip toliau, ir kas mėnesį. Todėl ir išeidavo tos papildomos išlaidos labai didelės ir žmonėms būdavo nesuprantama. Jos faktiškai būdavo nekontroliuojamos.

Ką mes padarėme? Mes atsisakėme, išbraukėme papildomas išlaidas iš viso, išskyrus už pašto ženklus, ir mes matome, kaip atpiginome visą išieškojimo procesą. Ypač atpiginome, jeigu skolininkas apmokėtų skolą per šešis mėnesius, jam vietoj 304 eurų tai papildomai kainuotų 104 eurus. Jeigu jis apmokėtų per vienus metus, 12 eurų dar pabrangtų, per dvejus metus – 24 eurais pabrangtų, per trejus metus – 36 eurais pabrangtų, bet tai ir viskas, daugiau nepabrangtų. Aišku, reikia stengtis, kad ir žmonės stengtųsi susimokėti skolą pigiau, nes kai kurie iš tikrųjų piktnaudžiauja. Šitie įkainiai yra patvirtinti.

Visa tai mes sugebėjome padaryti ir jums padedant, nes jūs leidote mums patvirtinti įkainius nederinant, neturint veto teisės antstoliams. Bet, reikia pasakyti, vis tiek mes nevažiavome buldozeriu, mes bendradarbiavome su Antstolių rūmais, buvo daug posėdžių, daug ginčijomės. Matosi, kad Antstolių rūmų pozicija vis dėlto, kalbant apie šiuos įkainius, yra teigiama. Jie irgi, matyt, nori, kad mūsų Lietuvos piliečiai galėtų skolas susimokėti greičiau ir sparčiau.

Ir jeigu mes dabar pažiūrėtume antstolių pajamas, nes, aišku, labai svarbus klausimas, ar antstoliai nenukentėtų po mūsų priimtų įkainių, tai pamatytume, kad tikrai ne. Čia yra 2017 metų duomenys iš Mokesčių inspekcijos, yra jų pelnai. 11 antstolių uždirbo nuo 20 iki 30 tūkst. eurų per mėnesį, 28 – nuo 12 iki 20 tūkst. ir taip toliau. Po mūsų naujos tvarkos tų antstolių, kurie nepiktnaudžiaudavo prisirašydami papildomas išlaidas, pajamos mažės santykinai nedaug, galbūt apie 15 proc. Tų antstolių, kurie daugiau piktnaudžiaudavo, prisirašydavo nepagrįstai tų papildomų išlaidų, pajamos mažės labiau, apie 40 proc.

Pateikė
​Saulė Trembo


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama