Dovilė Šakalienė: antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu?

30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas. Neretai skolininkai mokėdami antstoliams tiesiog neišgali grąžinti pačios skolos.

„Lietuvoje 300 tūkstančių žmonių turi skolų. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, kuomet antstolio veiksmai įtraukia žmones į situaciją be išeities, o rasti teisybę yra labai sudėtinga. Skolininkai su manimi pasidalija antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Pvz., kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką, ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo, kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“, – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Spaudos konferencijoje iškeltos šios su antstolių veikla susijusios problemos: būtinųjų vykdymo išlaidų normos nustatymas, papildomų vykdymo išlaidų pagrįstumas ir dydžiai, smulkių skolų valstybės naudai išieškojimų funkcijos perdavimas valstybei, antstolių skaičiaus didinimas, antstolių drausminės atsakomybės skaidrinimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimas, telefoninės linijos, skirtos konsultuoti su antstoliais susidūrusius žmones, steigimas ir kt.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso ekspertas Rytis Jokubauskas spaudos konferencijoje kalbėdamas apie antstolių įkainius priminė, kad Teisingumo ministerija neturi teisės jų nustatyti be Antstolių rūmų palaiminimo.

„Taip išeina, kad įkainius sau nustatinėja patys antstoliai. Teisingumo ministerija turėtų į tai įtraukti nevyriausybines organizacijas“, – sakė R. Jokubauskas.

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad antstolių pažeidimus ir drausminę atsakomybę  vertina irgi patys antstoliai, todėl procesui trūksta skaidrumo – jis siūlo į procesą įtraukti visuomenės atstovus. 

„Remiu Teisingumo ministerijos inicijuotus Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma atsisakyti privalomo notarų atlyginimo dydžio ir antstolių išlaidų dydžių suderinimo su notarų ir antstolių teisines bendruomenes vienijančiomis asociacijomis, nes toks derinimas yra iš esmės ydingas, kuomet paslaugos teikėjas, vykdantis valstybės pavestą funkciją, diktuoja savo sąlygas užsakovui, t. y. valstybei. Tačiau manau, kad pasiūlymus galima būtų gerokai praplėsti, – atkreipė dėmesį D. Šakalienė. – Vienas iš galimų pasiūlymų – antstolių skaičiaus didinimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė. Manau, kad tose teritorijose, kur antstolių pelnas siekia keliasdešimt tūkstančių, puikiai galėtų įsitekti dar keli antstoliai su dviem trim Prezidentės darbo užmokesčiais.“

D. Šakalienė taip pat siūlo keisti būtinųjų išlaidų dydį. Šiuo metu antstolių būtinosios vykdymo išlaidos skiriasi iki keliolikos kartų, priklausomai nuo išieškotinos sumos. Jos nėra nei pagrindžiamos, nei tinkamai pateisinamos. Šiuos veiksmus sieti su skolos dydžiu yra neteisinga, nes būtinosiomis vykdymo išlaidomis yra įvardijami standartiniai fiksuoti 5 antstolio veiksmai, kurie yra vienodi visose vykdomose bylose. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punktą į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos.

„Jų savikaina yra identiška nepriklausomai nuo išieškomos sumos, o turint omenyje, kad praktiškai viskas atliekama elektroninėje erdvėje – jų savikaina labai žema. Todėl siūlau nustatyti standartinį būtinųjų vykdymo išlaidų dydį – iki 10 eurų, nepriklausomai nuo išieškomos sumos, –sakė Seimo narė.  – Kita problema, su kuria susiduriama – išpūstos papildomos vykdymo išlaidos. Pasitaiko, kad įtraukti papildomų išlaidų žingsniai nėra būtini ar pagrįsti. Siūloma apriboti galimybę piktnaudžiauti įkainiais ir veiksmais, kurie nėra būtini. Šiandien papildomų išlaidų pagrįstumas patikrinamas tik tais retais atvejais, kai antstolis apskundžiamas teismui. Šiuo metu Teisingumo ministerija neturi galimybės to daryti. Tačiau, akivaizdu, kad būtinas nuolatinės priežiūros mechanizmas su aiškiais saugikliais, kontroliuojant papildomų veiksmų būtinumą. Žinoma, svarbu užtikrinti, kad nebūtų konkurencijos su teismais, tačiau visgi siūlau, kad Teisingumo ministerija turėtų galimybę tikrinti išlaidų pagrįstumą ir vykdymo išlaidose neatsirastų tokie punktai kaip „antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimas 11 egzempliorių“.

Dar viena rimta problema, kurią reikėtų spręsti – tai  mažų skolų valstybės naudai išieškojimas. Tokio pobūdžio skolos sudaro didžiąją dalį visų skolų ir yra lengvai išieškomos, tad būtina tokio pobūdžio skolų išieškojimą perleisti valstybei. Tuo labiau kad visos tam būtinos sąlygos yra sukurtos ir išieškojimo mechanizmas puikiai veikia per VMI ir Registrų centro sistemas. Tai užtikrins galimybę smulkioms skoloms neišaugti iki absurdiškų dydžių.

Seimo narei D. Šakalienei antrino ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė A. Adomavičienė. Situacija, kai skolos nuo vos kelių eurų padidėja kelis kartus, yra puikiai žinoma nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dirba su žmonėmis, turinčiais įsiskolinimų. „Dabartinė situacija, kai skolų išieškojimo kaštai išauga kelis kartus ir žmogui su menkomis pajamomis sumažėja galimybės grąžinti skolas, yra žlugdanti ir vedanti į skurdo spąstus. Vietoje to, kad žmonės dengtų skolas, jie didele dalimi dengia skolos išieškojimo kaštus. Valstybėje jau yra sukurti mechanizmai, kurie realiai gali sumažinti skolų išieškojimo kaštus, todėl būtų socialiai neteisinga ir nedovanotina jais nepasinaudoti“, – konferencijoje teigė A. Adomavičienė.

Beje, kai Teisingumo ministerija mėgino užtikrinti supaprastintą išieškojimo procesą skoloms iki 100 eurų – dėl antstolių spaudimo buvo padaryta išimtis administracinėms baudoms. Įdomi išimtis – kai būtent administracinės baudos sudaro 85 proc. skolų iki 100 eurų. Tad jei vaikas išsigandęs tėvams nepasakė apie gautą 10 eurų baudą už pamirštą namuose nuolatinį bilietą – niekas neapsaugos nuo baudos padidėjimo kelis kartus, kai ji bus perduota antstoliams. Tad visiškai akivaizdu, jog siekiant teisingumo, administracinių baudų išieškojimas gali ir turi būti administruojamas pačios valstybės.

Stebina ir bylinėjimosi išlaidų, procesinių baudų (pvz., neatvykimo į teismą) bei kriminalinių baudų keliavimas antstoliams. Šios skolos nesunkiai galėtų būti suformuojamos kaip mokėtinos prievolės ir keliauti supaprastintam išieškojimui tiesiai VMI, todėl Seimo narė planuoja parengti Teismų įstatymo pataisą, įpareigojant teismus sukurti ir pildyti elektroninę platformą sistemoje e. teismai, kurioje būtų įregistruojami teismų priteisiami mokėtini mokesčiai bei kitos smulkios skolos. Kol kas teismai neturi sąsajos, kad perduotų informaciją apie skolininkus VMI, tačiau tokia informacijos dalijimosi sistema yra nesudėtinga, nebrangi, o vertinant būtinybę visoms valstybės institucijoms elektronizuotis – ir neišvengiama būtinybė. (VMI turėtų gauti suformuotą mokėjimo prievolę – asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir mokėtiną sumą). Geras pavyzdys yra Vilniaus miesto savivaldybė, turinti savo vidinę e. sistemą.

Kiti galimi pasiūlymai:

•           Atsižvelgiant į žemą visuomenės teisinį raštingumą bei labai ribotas skolininkų galimybes gauti teisines konsultacijas privačiai, vienas iš itin efektyvių pagalbos metodų būtų informacinė linija, administruojama Teisingumo ministerijos, kurioje būtų konsultuojami žmonės, susidūrę su antstoliais. Be to, konsultacijos prisidėtų prie šiuo metu itin netolygaus jėgų tarp antstolių ir skolininkų balanso sulyginimo, kai žmonės žinotų, kokias turi galimybes apsiginti nuo galimų antstolių klaidų (pvz., išieškojimo iš pašalpos) ar piktnaudžiavimo (pvz., būsto arešto esant 100 eurų skolai, nes areštuoti galima tik turtą, kurį antstolis planuoja realizuoti didelės skolos dengimui). Kartu tai būtų efektyvi priemonė, skatinanti skolininkus būti aktyvius, bendradarbiauti su antstoliu ir nesislėpti nuo skolų, nes, deja, kad ir kaip būtų baisu, „skola – ne rona, neužgis“.

•           Taip pat atsižvelgiant į tai, kad antstolio sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo, o į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žmonės kreipiasi itin retai, svarstytinos galimybės įdiegti saugiklius, pvz., privalomai įdėti į formą (antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo raštą) informaciją apie galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o galbūt svarstyti ir CPK 510 Str. 8 dalies pataisą dėl įpareigojimo teismui visais atvejais spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suprantama, kad tai suteiktų teismams papildomo darbo, tačiau akivaizdu, kad šį klausimą apsvarstyti būtina.