Daina Šiekštelytė-Valkerienė: esu už lietuvių kalbos norminimą

Minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną Valstybinės lietuvių kalbos kalbos komisijos pirmininko padėkos raštai už savanoriškais ir neatlygintinais pagrindais parengtą „Anglų–lietuvių kalbų taikomosios elgesio analizės žodyną“ įteikti Dainai Šiekštelytei-Valkerienei ir Eglei Steponėnienei. Su Daina Šiekštelyte-Valkeriene ir kalbamės apie lietuvių kalbą ir indėlį į jos puoselėjimą ir turtinimą.

Gerbiama Daina, jums ir VšĮ „Sėkmingi vaikai“ įkūrėjai Eglei Steponėnienei skirtas apdovanojimas už „Anglų–lietuvių kalbų taikomosios elgesio analizės žodyno“ parengimo. Kas paskatino imtis tokio darbo?

Eglė Steponėnienė pirmoji Lietuvoje sertifikuota tarptautinė taikomosios elgesio analizės specialistė (BCBA), aš asociacijos „Kitoks vaikas“, kuri nuo 2006 metų kalba apie Taikomąją elgesio analizę, kaip labiausiai tinkamą ir moksliškai grįstą metodą, tinkamą vaikams, turintiems autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų, ugdyti.

Bendri tikslai, praktinė patirtis ir supratimas – kas dar, jeigu ne mes pačios. Viena iš priežasčių buvo, kad vis daugiau specialistų pradeda domėtis šiuo metodu, deja, literatūros lietuvių kalba nėra. Taikomojoje elgesio analizėje daug mokslinių terminų ir technikų, kurie yra pakankamai specifiški, kai kurie iš jų sukurti išskirtinai šiai mokslo sričiai. Norėjome, kad būtų išvengta, neteisingų vertimų ir netaisyklingo vartojimo, ypač mokslinėse publikacijose.
Tai nebe pirmas mūsų bendras projektas. Prieš kelerius metus gavę Tarptautinės elgesio analitikų akreditavimo organizacijos leidimą, išvertėme ir parengėme Taikomosios elgesio analizės taikymo praktikos gaires valstybine lietuvių kalba.

Kiek laiko truko šio žodyno rengimas ir su kokiais sunkumais teko susidurti?

Žodyną rengėme vienerius metus. Pagrindinis sunkumas – laiko stoka, kadangi dirbome tik dviese, visiškai neatlygintinai ir savanoriškais pagrindais. O tas mūsų laisvas laikas: šiek tiek nugvelbta iš savaitgalio, šiek tiek iš šeimos, šiek tiek iš naktinio miego. Tačiau nesiblaškant ir labai kryptingai dirbant viskas įmanoma.

Verčiant terminus iš anglų kalbos tikriausiai ne visada pavykdavo surasti jau gatavą lietuvišką žodį? Kas buvo Jūsų didžiausi talkininkai?

Tikrai taip, be pagalbos neapsiėjome. Esame labai dėkingos prof. dr. Albinui Bagdonui už konsultacijas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertei dr. Palmirai Zemlevičiūtei už žodyno recenzavimą. Ir, žinoma, visiems Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariams už tai, kad kantriai dirbo su mumis ir tikėjo.
Rengiant žodyną lietuvių kalba buvo remtasi Albino Bagdono ir Eglės Rimkutės „Anglų–lietuvių kalbų psichologijos žodynu“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013), iš jo paimta dalis taikomosios elgesio analizės terminų lietuviškų atitikmenų.

Per apdovanojimą minėjote, kad žodynu Jūsų darbai neapsiriboja, tad kokia jų tąsa, kad kuo daugiau informacijos apie autizmo spektro sutrikimą būtų pateikta valstybine lietuvių kalba?

Mes ir toliau dirbame šia kryptimi. Didžiausias įnašas yra edukologijos mokslų doktorantės Eglės Steponėnienės. Jos iniciatyva buvo gauta licencija ir jau išversta į lietuvių kalbą bei išleista, pasaulyje plačiai taikoma dr. Mark L. Sundberg, BCBA-D „Vaikų, turinčių autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų, kalbos ir socialinių įgūdžių programa VB-MAPP“. Tai labai populiarus tarptautinis metodinis leidinys (išvertas į kinų, prancūzų, italų, rusų, ispanų, lenkų ir kitas kalbas), nes kad galėtumėm vaikus, turinčius ASS ugdyti, visų pirma reikia kruopščiai įvertinti jų gebėjimus skirtingose srityse ir tik tuomet sudaryti individualizuotą programą.

Asociacijos „Kitoks vaikas“ tinklapyje ir savo Facebook paskyroje taip pat stengiamės pateikti, tik kruopščiai patikrintą ir atrinktą informaciją.

Pastaruoju metu atsiranda labai įvairių nuomonių dėl lietuvių kalbos norminimo. Vieni teikia, kad jau kalba pakankamai sunorminta ir tolimesnis norminimas nebereikalingas, kiti mano, kad tai labai svarbu daryti, ypač, kai gyvenimo pokyčiai reikalauja vis daugiau ir daugiau naujų žodžių, treti pranašauja, kad lietuvių kalba tik nedidelės etninės žmonių grupės bendravimo įrankių, ketvirti mano, kad lietuvių kalba gali ir turi tapti komercine, nenusileidžiančia didžiosioms kalboms. O ką manote Jūs apie mūsų kalbos ateitį?

Šiuo klausimu aš gana konservatyvi, esu už lietuvių kalbos norminimą, ypač mokslinėje literatūroje, viešosiose erdvėse. Tarptautinių žodžių ar anglicizmų nereikia bijoti, kartais iš tiesų rasti lietuvių kalboje atitikmenį būna sunku. Nors mūsų kalba nėra lengva, bet ją reikia saugoti, puoselėti ir auginti.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė