Renginiai

Chaimo Frenkelio viloje renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai

2019 m. birželio 14 d., penktadienį, 14.30 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys – Lietuvos ypatingojo archyvo parengtos parodos „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“ pristatymas. Renginys skiriamas LLKS deklaracijos paskelbimo 70-osioms metinėms ir LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto metams pažymėti. Renginys nemokamas.

Parodą pristatys Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė. Šiaulių „Aušros“ muziejui bus įteiktas CD su suskaitmeninta LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamosios bylos medžiaga. Bus demonstruojami filmuoti amžininkų atsiminimai apie partizanų suvažiavimą, istoriniai artefaktai, koncertuos Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (vadovas Romas Pečeliūnas).
1949 m. vasario 2–22 d. Prisikėlimo apygardoje Minaičių k. Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), priimti dokumentai, sudarę teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Vasario 16-ąją priimtoje LLKS Tarybos deklaracijoje numatytas Lietuvos valstybės atkūrimas ir demokratiniai jos valdymo principai. Deklaracijoje skelbiama, kad LLKS Taryba yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje. Deklaraciją pasirašė aštuoni LLKS Tarybos nariai: LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas , Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmasis pavaduotojas, Tarybos nariai – Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronislovas Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Petras Bartkus-Žadgaila.
1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuris nustatė, kad Deklaracija yra Lietuvos valstybės teisės aktas. 2010 m. Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams po mirties buvo suteiktas signatarų statusas.
2010 m. lapkričio 22 d. Minaičių kaime iškilmingai atidengtas paminklas Deklaracijai ir jos signatarams atminti. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla. Atstatytoje Miknių sodybos klėtyje atkurtas bunkeris ir įrengta ekspozicija, kurioje eksponuojami ir keli Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatai.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtą parodą sudaro 9 stendai, skirti1949 m. vasario 16-osios Deklaracijai ir ją pasirašiusiems 8 signatarams. Pirmame stende pristatoma Deklaracija – konstitucinės reikšmės Lietuvos valstybės dokumentas, kurio vienintelis žinomas originalus egzempliorius saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Kiti parodos stendai pasakoja apie signatarų, iškilių partizanų vadų vaidmenį Laisvės kovose.
Renginyje bus demonstruojama filmuota medžiaga (1999 m. kūrybinė grupė: A. Malinauskaitė, A. Puodžūnas, Z. Ripinskis), kurioje prisiminimais apie 1949 m. partizanų vadų suvažiavimą dalinosi partizanų ryšininkė Joana Dijokaitė-Kerežienė (slap. Žara), 1949 vasario mėn. lydėjusi į Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą Pietų srities partizanų įgaliotinius Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Aleksandrą Grybiną-Faustą, Viktoras Šniuolis-Vytvytis, dalyvavęs organizuojant Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą – buvęs LLKS Visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Merainio adjutantas, Teresė Mikniūtė-Grigaliūnienė, istorikė Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė.
Bus galima išvysti keletą unikalių Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorinių artefaktų: partizanų žiedą su vytimi, kartu su kitais radiniais 2016 m. surastą Radviliškio rajone, partizanų kautynių vietoje Užpelkių miške vykdant archeologinius žvalgymus (vadovavo archeologas Gediminas Petrauskas). Neatmetama, kad žiedas galėjo priklausyti signatarams B. Liesiui-Nakčiai arba P. Bartkui-Žadgailai, žuvusiems 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių mūšyje. Renginio dalyviai galės apžiūrėti ir porą LLKS leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“, kurį redagavo ir leido LLKS visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, egzempliorių, partizanų rėmėjos Julijonos Mikniūtės-Petrėnienės užrašų knygelę.
Deklaracijos signatarų kova ir tragiškas likimas sovietinės okupacijos metais – pilietiškumo, ryžto ginti pamatines tautos vertybes pavyzdys.

Informaciją teikia: l. e. p. Istorijos skyriaus vedėja Augustė Labenskytė, a.labenskyte@ausrosmuziejus.lt, +370 41 524392

Fot. Pietų ir Vakarų Lietuvos sričių atstovai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susitikimą. 1949 m. sausis. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF2938