Aušra Papirtienė: anglų kalbos iškėlimas aukščiau valstybinės yra užslėptas kėsinimasis į mūsų valstybingumą

Ar reikia rūpintis valstybine kalba ir ar reikalinga valstybinės kalbos politika, valstybinės kalbos įstatymas ir kiti teisės aktai, kalbamės su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nare Aušra Papirtiene.

Gerbiama Aušra, Jūs aktyviai prisidedate formuojant lietuvių kalbos politiką.  Kodėl ir dabar, kai lietuvių kalba rūpinasi ne viena valstybės institucija, veikia visuomeninės organizacijos, tebereikia formuoti kalbos politiką?

Visus mus, lietuvius, pirmiausia jungia lietuvių kalba, kuri, kaip vienintelė valstybinė Lietuvos Respublikos kalba, yra įtvirtinta ir mūsų Konstitucijoje. Ir tai nekeičiamas dalykas, jei norime, kad Lietuva išliktų pasaulio valstybių žemėlapyje. Valstybinės kalbos politikos klausimai, kaip ir nacionalinio saugumo klausimai, mūsų visų darbotvarkėse turi būti nuolat ir pirmoje vietoje. Ir niekada nebus per daug mūsų visų: ir kalbos politikos formuotojų, ir tos politikos įgyvendintojų – rūpesčio valstybinės kalbos statusu, jos santykiu su kitomis kalbomis, lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime kokybės. Niekada negalime nustoti rūpintis tuo, kad mūsų ateinančios kartos išmoktų ir kalbėti, ir rašyti taisyklinga lietuvių kalba. Jei kada nors kalbos politikos formavimas išnyks iš mūsų politinės darbotvarkės, atsiras pavojus, kad iš tos darbotvarkės gali palaipsniui išnykti ir valstybingumas. Todėl lietuvių kalbos sargyboje mes turime budėti nuolat ir nepertraukiamai.
 
Kokiais pastaruoju priimtais dokumentais įtvirtinama valstybinės kalbos politika ir kuo jie svarbūs kiekvienam Lietuvos gyventojui? Kokius dar reikėtų priimti?

Seimas yra patvirtinęs 2018–2022 metų Lietuvių kalbos politikos gaires. Vyriausybė pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtai Kalbos prestižo programai, tik gaila, kad šios programos finansavimas minimalus. Šiuo metu Seime pristatomos Lietuvių kalbos skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairės. Jei Seimas jas patvirtins nutarimu, tai bus labai svarbus  darbas užtikrinant lietuvių kalbos valstybinį statusą. Reikėtų priimti Asmenvardžių įstatymą, kad pagaliau baigtųsi spekuliacijos dėl to, kokius vardus ir pavardes galima ar negalima suteikti Lietuvos piliečiams.

Žinoma, reikėtų ilgalaikės Valstybinės kalbos strategijos. Tokius dokumentus turi dauguma ES šalių. Deja, tokios kokybiškos strategijos parengimas yra brangus projektas (vien išsamūs tyrimai kainuotų labai daug), todėl kol kas ji atidedama ateičiai.

Ir žinoma, reikėtų Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo, kurio projektas jau bene penkiolika metų dūla Seime.

Tai kodėl jis vis nepriimamas?

Tai yra ypatingai sudėtingas įstatymas, o jo priėmimas Seime reikalautų konstitucinės daugumos. Kadangi nuomonės yra labai priešingos (ypač dėl vadinamųjų „trijų raidžių“), akivaizdu, kad tos daugumos užsitikrinti niekam nepavyktų. Taip elementari politika lemia tai, kad esame priversti laukti geresnių laikų…  

Yra tvirtinančių, kad kalbininkai labai priekabūs ir kabinėjasi prie pavadinimų, viešųjų užrašų, tikrina restoranų ir kavinių valgiaraščius, ieškodami klaidų. Kaip manote, tai būtina ar tai yra perteklinė kontrolė mūsų šalyje?

Rūpinimasis valstybinės lietuvių kalbos taisyklingumu, švarumu ir grynumu jokiu būdu nėra perteklinė kontrolė. Taip, kaip sodininkas rūpinasi sodu, kad vaismedžių neužpultų kenkėjai, taip, kaip daržininkas rūpinasi, kad būsimo derliaus nesunaikintų piktžolės, taip, kaip miškininkai ir kraštovaizdžio formuotojai rūpinasi, kad miškai ir parkai netaptų neįžengiamomis teritorijomis su supuvusių medžių išvartomis ar menkaverčiais sąžalynais, taip ir kalbininkai rūpinasi, kad taisyklinga ir nuo mums nereikalingų svetimybių švari kalba į tvarkingą ir gražų rūbą įvilktų mūsų mintis.

Tačiau ar neatrodo, kad Lietuvoje formuojasi dvigubai standartai: iš vienos pusės teisės aktais stiprinama valstybinės lietuvių kalbos pozicija, bet iš kitos pusės ji smukdoma. Kažkodėl niekam neįdomu, kad net bandant užimti pareigas kažkurioje valstybės tarnyboje tikrinama, kaip žmogus moka anglų kalbą, bet kažkodėl nepasidomima, kiek jis moka valstybinę. Kaip vertinate tokius reikalavimus? Galbūt tai lietuvių kalbos prestižo mažinimas?

Lietuvių kalbos prestižo mažinimą ir valstybinės lietuvių kalbos statuso smukdymą vertinu labai blogai. Anglų kalba, kaip, beje, ir visos kitos daugybės pasaulio žmonių vartojamos kalbos, tėra priemonė stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių piliečių, kultūros, mokslo, verslo, politikos ir visų kitų sričių atstovų. Tačiau anglų kalbos iškėlimas mūsų valstybės viešajame gyvenime aukščiau valstybinės lietuvių kalbos yra, mano įsitikinimu, ne tik svetimas okupacijas savo istorijoje išgyvenusios šalies susiformavęs ir vis dar neišnykęs sąlyginis refleksas šuniškai pataikauti lojaliai užsitarnautą davinį numetančiam  šeimininkui, bet ir užslėptas kėsinimasis į mūsų valstybingumą.

Kaip manote, kokių teisės aktų ir kitų priemonių reikėtų kalbos prestižui didinti?

Pirmiausia reikėtų skirti rimtą dėmesį ir finansavimą VLKK parengtai Prestižo programai. Be to, ji lieka tik gerų norų rinkinys. Čia kaip su kariuomene. Jei nori turėti stiprią kariuomenę – turi ją aprūpinti ginklais ir reikalinga įranga. O apie kalbą galvojama, kad ja galima rūpintis deklaracijomis. Deja, taip nėra.
Reikėtų grąžinti motyvaciją naudoti lietuvių kalbą moksle ir studijose. Skatinti verslininkus, kurie Lietuvai atstovauja su lietuviškais pavadinimais ir užrašais. Reikia baigti leisti internetinį Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. Argi normalu, kad jis rašomas penkiolika metų, o dar tik įpusėjo…

Ar pakankamai dėmesio skiriama visuomenės kalbiniam švietimui. Išnyko televizijos laidos, beveik nebeliko radijo laidų, žiniasklaidoje kalbos tema prisimena dažniausiai kai įvyksta koks nors nesusipratimas.

Deja, šiuo metu dėmesio beveik nebeskiriama jokioms švietimo laidoms nei televizijoje, nei radijuje. Kalbiniam švietimui – taip pat. Lietuvių kalbos tema mūsų žiniasklaidoje ryškia persvara pralaimi politinių kovų batalijų aprašymui ir „o lia lia pupyčių“ egzotiškų kelionių fotosesijų vaizdams. Ir apie didžiai gerbiamus kalbininkus turėtume viltį išgirsti ar perskaityti tik tuomet, jei jie paklius į kokį kriminalinį įvykį. Geros žinios mūsų žiniasklaidoje retai pasitaiko, nes geri darbai daugumai žiniasklaidos vartotojų yra nuobodūs ir neturintys paklausos. Vadinasi, nenešantys pinigų. Gaila, bet kol kas tokia mūsų realybė. Nors rankų nuleisti neturėtume. Reikia bendromis pastangomis siekti, kad kalbos tema nenueitų į žiniasklaidos paraštes.

Dalis visuomenės yra nusiteikusi prieš valstybinę kalbą ir teigia, kad ja rūpintis nereikia. Lietuvių kalba jau yra pajėgi pasirūpinti savimi pati. Kai kas net kviečia pereiti prie anglų kalbos, lietuvių kalbą paliekant kultūros ir privataus bendravimo erdvei? Išties mokslo kalbos, studijų ir studijų vertinimo, įmonių pavadinimo suteikimo nuostatų politika lietuvių kalbai yra nepalanki. Tai vadinama „tarptautiškumo siekiu“. Bet ar suabsoliutinus tarptautiškumą, visiškai nepaminamas tautiškumas?

Be abejo. Šios dienos uždavinys – rasti tinkamą tautiškumo ir tarptautiškumo santykį. Dabar atrodo, kad gyvename užsieniui ir užsieniečiams. Bet juk pirmiausia esame lietuviai.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Panašūs straipsniai"
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-asanaviciute-dazniau-ir-dazniau-pastebime-kad-lietuviu-vaikai-iseivijoje-nebekalba-lietuviskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/salies-jaunuju-filologu-konkurse-%E2%80%93-velzio-gimnazijos-mokines-sekme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-nereikia-be-jokio-specialaus-tikslo-griauti-ir-dauzyti-tai-kas-jau-simtmeti-gyvuoja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-kalba-gyva-kiek-ji-turi-vidines-jegos-atsinaujinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-musu-visu-rupestis-%E2%80%93-kuo-ilgiau-islaikyti-gyva-ir-svaria-tevu-bei-seneliu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-visus-pasaulio-lietuvius-vienija-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-globalumas-%E2%80%93-tai-vaikiskos-provincialumo-ligos-apraiskos-naujajame-pasaulyje