Alvydas Verbickas: ruošėmės juodžiausiam scenarijui

„Džiaugiuosi mūsų krašto žmonių sąmoningumu. Pirmąją karantino savaitę dar buvo galima juos pamatyti žaidimo aikštelėse, prie treniruoklių, bet pradėjus informaciją skelbti savivaldybės svetainėje, per socialinius tinklus, jie labai greitai persiorientavo ir saugojo tiek save, tiek kitus. Ko negaliu pasakyti apie sostinę. Trečią karantino savaitę teko lankytis Vilniuje. Važiuodamas Gedimino prospektu nuo Seimo iki  Katedros, pasijutau lyg Kaziuko mugėje. Žmonių pilna ir tik koks trisdešimt su kaukėmis. Mūsų žmonės rūpestingesni“, –  sako Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas.
 
Gerbiamas direktoriau, kokius iššūkius teko įveikti Varėnos rajono savivaldybei, prasidėjus karantinui ir kaip sekėsi?

Iššūkiai buvo didžiuliai, nes tai buvo visiškai netikėtas ir neprognozuotas atvejis tiek pasaulyje,  tiek mūsų šalyje, tiek, be abejo, ir mūsų savivaldybėje. Niekas tokiam atvejui nebuvome pasiruošę. Džiaugiuosi, kad gana sėkmingai mums pavyko su šia situacija susitvarkyti. Galbūt tam įtakos turėjo ir mano, kaip buvusio kariškio ir policijos pareigūno, patirtis. Daugiau kaip du dešimtmečius buvau statutiniu pareigūnu. Taigi iš patirties žinau, kad visada reikia ruoštis pačiam juodžiausiam scenarijui ir tikėti, kad taip neatsitiks.

Kadangi esu ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vos paskelbus pandemiją ėmiausi iniciatyvos, kad būtų suburtas Operacijų centras. Jame dirbame 27 žmonės. Pirmąją savaitę kai kuriuos centro narius teko pakeisti, nes žmonės nesuprato situacijos pavojingumo ir elgėsi tarsi vyktų tik stalo pratybos.

Tačiau, nepaisant to, per pirmąją savaitę pasirengėme. Numatėme saviizoliacijai reikalingas patalpas. Taip pat nusprendėme, kur gydytume sergančiuose, jei ligoninėje nebebūtų vietų, kur statytume palapines, jei įvykiai klostytųsi pagal juodžiausią scenarijų.

Ieškodami saviizoliacijai tinkamų patalpų, susidūrėme su sunkumais, nes Varėnos rajonas neturime nei sanatorijų, nei viešbučių. Saviizoliacijai prisitaikėme Dzūkijos nacionalinio parko turimas patalpas, skirtas įvairių renginių dalyvių apgyvendinimui. Pasirašėme su parko administracija sutartį, suderinome maitinimą, patalpų valymą, dezinfekavimą, priežiūrą ir apsaugą. Gydymui, jei ligoninėje pritrūktų vietos, nutarėme panaudoti mokyklas ir kai kurias didesnes kaimo turizmo sodybas.

Dauguma kaimo turizmo savininkų labai geranoriškai priėmė mūsų prašymą. Žinoma, buvo tokių, kurie atsisakė priimti, nors savivaldybė ir šias sodybas rekomenduoja turistams, apgyvendina savivaldybės svečius.

Kiek savivaldybei tų patalpų tam tikras rezervavimas kainavo?

Avansinio mokėjimo niekas neprašė. Pagal sutartis esame įsipareigoję sumokėti už konkretų faktą. Saviizoliacijos patalpomis naudojasi aštuoni žmonės. Ir devintas rajono gyventojas, kuriam privaloma saviizoliacija, mūsų patalpose apsigyventi atsisakė. Netenkino sąlygos. Vieno žmogaus apgyvendinimas saviizoliacijos patalpose, maitinimas, apsaugos priemonės per parą kainuoja 30 eurų, neskaičiuojant  komunalinių išlaidų.

Karantino pradžioje savivaldybėms kilo aprūpinimo saugos priemonėmis problema, o kaip sekėsi Varėnos rajonui?

Kaip ir visai Lietuvai. Turėjome tik minimalų saugos priemonių, reikalingų ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojams kiekį. Įsigyti jų iš valstybės rezervo nebuvo galimybių, tad teko naudotis asmeniniais ryšiais ir kontaktais. Aprūpinimas saugos priemonėmis kėlė nemažą įtampą. Džiaugiuosi, kad pavyko apsirūpinti.
Dabar tokios problemos nebėra. Visai neseniai ir iš Vyriausybės gavome 15 tūkstančių apsauginių kaukių, 30 tūkstančių porų pirštinių.

Esant ir taip įtemptai situacijai, pirmosiomis savaitėmis labai nesolidžiai atrodė kai kurių ministerijų atstovų elgesys. Kiekvieną savaitę Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengė nuotolinius pasitarimus su savivaldybių merais ir direktoriais. Mums buvo reikalingi labai konkretūs atsakymai, o ministerijų  atstovai imdavo ginčytis, kas kam priklauso daryti, kas ko nepadarė. Manau, tokiose situacijoje to neturėtų būti. Iš tokių pasitarimų supratome, kad patys turime spręsti savo problemas ir sprendėme.

Kiek savivaldybei kainavo apsirūpinimas apsaugos priemonėmis?

Negalutiniais duomenimis, apie 165 tūkst. eurų. Dalis šių išlaidų jau kompensuota. Varėnos rajonui buvo skirtos lėšos karščiavimo klinikai steigti. Tačiau įvertinę savo žmogiškuosius išteklius – gydytoju trūkumas, atsisakėme steigti karščiavimo kliniką ir visas tam skirtas priemones perdavėme Alytaus miesto savivaldybei, su kuria pasirašėme sutartį dėl mūsų rajono gyventojų aptarnavimo.

Kaip karantinas gali atsiliepti verslui?

Stambesnis verslas kol kas didesnių sunkumų nepatiria. „Varėnos pienelis“ yra pasirašęs sutartį su „Lidl“ prekybos tinklu ir jų gaminiais prekiaujama ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vokietijoje. Prekybą sėkmingai vykdo įmonės, užsiimančios grybų ir uogų perdirbimu. Tik medienos perdirbimo įmonėms atsiranda kiek daugiau sunkumų.
Sunkiau smulkiajam verslui. Tiek, kiek leidžia įstatymas, jiems padės savivaldybė, ir jau esame nusimatę pagalbos verslui būdus. Tie, kurie nuomoja savivaldybei priklausančias patalpas, kuriam laikui bus atleisti nuo nuomos mokesčio, taikysime nekilnojamojo turo, žemės mokesčio lengvatas.  Priimsime visus prašymus ir pagal kompetenciją teiksime paramą, tiems, kuriems negalėsime padėti, tarpininkausime dėl paramos gavimo iš kitų šaltinių.

Socialinė paramos poreikis išaugo ar yra stabilus?

Labai stipriai išaugo. Palyginti su ankstesniais mėnesiais pateikta 800 prašymų daugiau. Iš to kiekio apie 40 proc. prašymų pateikė dėl karantino darbą praradę asmenys.

Sakoma, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, tai kokių patirčių padėjo įgyti karantinas?

Pirma ir didžiausia pamoka – bet kokiu atveju privalome turėti apsaugos priemonių rezervą. Kita pamoka – komandos operatyvumas. Tikiuosi, kad ir po karantino savivaldybės specialistai viską darys operatyviau.  Taip pat karantinas akivaizdžiai parodė, kad ligoninės rajonuose būtinos ir galbūt po karantino niekam nebekils noro jas naikinti.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Varėnos rajono savivaldybės archyvo nuotr.