NAUJIENOS
Joniškiečiai kuria savo tradicijas sostinėje

Alina ir Marta: savanorystė skirta tiems, kurie gyvenime vertina ne tik materialius dalykus

Kategorija:

Miestas:
Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau kurį laiką savanoriauja dvi žavios ir draugiškos merginos – Alina Platova ir Marta Grillo. Alina į biblioteką atvyko gegužės mėnesį iš Maskvos, Marta prisijungė šiek tiek vėliau, birželio pabaigoje, ir atvyko iš saulėtosios Sicilijos. Merginos į Šiaulius atvyko pagal Europos Sąjungos programą Europos solidarumo korpusas, kuri jaunimui suteikia galimybes savanoriauti ir atlikti praktiką užsienyje. Tad kviečiame susipažinti plačiau su šiomis jaunosiomis bibliotekos savanorėmis!
 
Kodėl pasirinkote savanoriauti Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje?

Alina: Aš nesirinkau. Kai parašiau motyvacinį laišką, negalvojau apie tam tikrą vietą. Tiesiog vyliausi, kad pateksiu į tą biblioteką, kuri turi daug inovatyvių technologijų. Man tai buvo labai svarbu, ypač, kai sužinojau, kad neteks savanoriauti Vilniuje ar Kaune, kur gali būti daugiau renginių laisvalaikiui praleisti ir kur yra oro uostai. Tai džiaugiuosi, kad čia, Šiauliuose, patekau būtent į tokią biblioteką, į kokią ir norėjau patekti.
Marta: Tiesą sakant, aš irgi nepasirinkau Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos. Tai ji mane pasirinko ir aš tuo džiaugiuosi. Prisipažinsiu, kad man pačiai nebuvo svarbu, kur konkrečiai savanoriauti, tik žinojau, kad noriu šią patirtį įgyti Lietuvoje.

Ką žinojote apie Lietuvą ir Šiaulius prieš čia atvykdamos?

Alina: Turėjau šiek tiek žinių. Pavyzdžiui, kad Lietuva buvo Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos dalis ir pirmoji išsikovojo nepriklausomybę. Taip pat žinojau, kad čia yra daug rusų ir rusakalbių žmonių ir kad ši šalis yra viena nuolatinė lyguma. Jūs neturite kalnų. O apie Šiaulius turėjau žinių, kad karo metu buvo stipriai sugriauti. Netoliese kalnas, pilnas kryžių. Žinoma, skaitau naujienas. Žiniasklaidoje pateikiama, kad mūsų šalių santykiai labai blogi, bet matau žmonių reakcijas, jų požiūrį ir suprantu, kad tai nėra tiesa.
Marta: Prieš čia atvykstant žinojau, kad Lietuva yra šiaurės Europoje, netoli Rusijos. Tai buvo visos mano žinios apie šią šalį...

Žinoma, dar neilgai bibliotekoje savanoriaujate, bet kokios jau įgijote patirties?

Alina: Galiu pasidžiaugti, kad dabar aš moku sukurti savo robotą. Tai buvo viena iš mano svajonių. Ir štai ją įgyvendinau Vaikų literatūros skyriuje, kur šiuo metu ir savanoriauju. Toliau tikiuosi dar labiau tobulėti. Žinau, kad bibliotekoje netrūksta inovacijų.
Marta: O aš, savanoriaudama Lieporių filiale, kasdien susipažįstu su naujais žmonėmis, kurių labai daug apsilanko bibliotekoje ir tokiu būdu tai man suteikia naujos patirties.

O ką norėtumėte dar sužinoti ar išmokti čia savanoriaudamos?

Alina: Mane dar labai domina virtuali ir papildyta realybė. Norėčiau išmokti su tuo dirbti.
Marta: Šiuo metu negaliu tiksliai pasakyti, ką norėčiau daugiau sužinoti savanoriaudama bibliotekoje, tiesiog kol kas džiaugiuosi kiekviena čia praleista akimirka. Tiesa, tikiuosi pramokti kalbėti lietuviškai.

Na, o ką žinote apie savanorystę savo šalyje? Ar teko tuo domėtis?

Alina: Aš menkai žinau apie savanorišką veiklą mano šalyje. Teko savanoriauti sporto varžybose, bet tai truko tik vieną dieną. Dabartinė savanorystė bibliotekoje kol kas yra mano didžiausia patirtis šioje srityje.
Marta: Pavyzdžiui, lyginant bibliotekas, tai čia, Lietuvoje, bibliotekos yra bendruomenės susitikimo vieta, kur kiekvienas gali rasti tai, ko nori. Tad čia lengvai įmanoma savanoriauti. Tačiau mano šalyje, Italijoje,  bibliotekos vis dar yra tik vietos, kur galima skolintis knygas... Tad ten savanoriauti jau būtų sudėtingiau. Nėra tiek įdomios veiklos.
Ką veikiate laisvalaikiu?

Alina: Planuoju keliones, ir, žinoma, keliauju, bendrauju su užsieniečiais ir taip lavinu savo anglų kalbos įgūdžius. Čia atsivežiau dviratį, tad dažnai juo važinėju.
Marta: Savo laisvalaikiu paprastai mėgstu vaikščiodama tyrinėti miestą, taip pat dažnai einu į kiną ar netgi biblioteką.

Gal jau galite pasakyti, kas labiausiai patinka Lietuvoje?

Alina: Man patinka čia stebėti dangų. O vaizdas už lango yra nuostabus – galiu matyti beveik kiekvieną saulėlydį.
Marta: Pas jus Lietuvoje man labiausiai patinka dideli žalieji kraštovaizdžiai ir namai. Lankiausi jau ir Molėtuose, Klaipėdoje. Paliko įspūdį. Tikrai gražu.

O kokie ateities planai?

Alina: Galiu pasakyti tik paviršutiniškai: ateityje norėčiau daug keliauti ir rasti įdomų darbą. Kol kas nenoriu daugiau kalbėti apie savo ateitį.
Marta: Prisipažinsiu, kad dabar aš nieko neplanuoju, tiesiog žinau, kad noriu mėgautis šia fantastiška patirtimi.

Mes lietuviai esame kuklūs žmonės – dažnai turime minčių, idėjų, bet ne visada turime drąsos jų realizuoti. Ką pasakytumėte žmogui, kuris nori pradėti savanoriauti, tačiau dar dėl to abejoja?

Alina: Verta praleisti laiką ieškant ko nors, kas tikrai įdomu. Ar tai būtų koks nors projektas, ar šalis. Jei šiuo metu neturite darbo, tai savanoriaudami neturite ir ko prarasti. Priešingai, galite įgyti įdomios patirties. Žinoma, gal ne visada savanorystė bus naudinga rašant gyvenimo aprašymą ar padės ateityje ieškant darbo, tačiau galbūt tai padės suprasti, ko norite iš gyvenimo. Manau, kad savanoriška veikla netinka tiems, kurie orientuojasi į sunkų fizinį darbą ar galimybę uždirbti daug pinigų, gyventi prabangiai. Savanorystė skirta tiems, kurie gyvenime vertina ne tik materialius dalykus.
Marta: Pritariu ir sakau, kad kai tik surasite tokią galimybę, būtinai ja pasinaudokite! Niekada nedvejokite, savanoriauti ar ne, nes vėliau galite dėl to gailėtis.

Jurgita Januševičiūtė-Taralė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
vyr. bibliotekininkė kultūrinei-edukacinei veiklai



 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis



Reklama