NAUJIENOS
Iš Ventės į Nidą – laivu

Akimirkos, pakeičiančios požiūrį į gyvybę

Kategorija:

Miestas:
Net prabėgus keliems dešimtmečiams matau šunelio akis ir iš jų besiritančias ašaras. Tada man gal buvo ketveri metai. Net nežinau kodėl, tikriausiai norėdama parodyti savo pranašumą, ant asloje gulėjusio šunelio galvos šliūkštelėjau stiklinę šalto vandens. Jis letenėlėmis puolė valytis snukutį, o paskui pakėlė į mane savo dideles rudas akis, tarsi klausdamas: kodėl? Iš jo akių ritosi dvi didelės ašaros. „Jis verkia“, – pasižiūrėjau į čia pat stovėjusią mamą. „Taip, nes tu jį nuskriaudei“, – ramiai atsakė mama.  Tą akimirką manyje kažkas įvyko. Kažkur giliai pajutau, kad viskas, kas mane supa, junta skausmą.
Vaikučių svečias – Pitas
 „Galima surengti daugybę paskaitų apie tai, kaip svarbu saugoti gamtą, ištisas valandas kalbėti, kodėl reikia gerbti gyvybę, bet tokio rezultato nepasieksime, kokio sulaukiame sudarydami galimybę vaikams patiems pažinti kitas gyvybės formas“, – mintimis dalijasi Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė Danguolė Butkienė, Daugėlių vaikų darželyje (Šiaulių rajonas)surengusi  susitikimą su Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro vadovu Vilmantu Sirotka.
Į susitikimą su vaikais jis atvyko ne tuščiomis. Atsivežė ir savo augintinius. Tiesa, jie skiriasi nuo dažnuose namuose esančių augintinių – kačiukų, šunelių. Bene įspūdingiausias jo augintinis – pitonas Pitas.
„Kai Pitas išlindo iš dėžės, vaikai klykdami cypdami puolė bėgti. Taip atsitinka todėl, kad beveik visiems yra įdiegta gyvačių baimė. Aš pati ne taip seniai paniškai bijojau gyvačių, kol neįsidrąsinau ją paliesti, net su ja nusifotografuoti, – nusijuokia Danguolė. – Kai Vilmantas vaikams papasakojo apie Pitą, leido  jį paliesti, net atsisveikinti su savo svečiu mažyliai nebenorėjo. Visi nosytes sukišę žiūrėjo į Pitą. Buvo malonu stebėti, kaip vaikai glosto vėžliuką, su kokiu susidomėjimu apžiūrinėja gyvalazdę. Reikėjo matyti, su kokiu susidomėjimu vaikai klausė, kas gali pakenkti šiems gyvūnams, kad jiems gali kainuoti gyvybe išmesta tuščia skardinė, Tikiu, kad šiame susitikime dalyvavę vaikučiai nešiukšlins gamtos. Ir užaugę, neišmes butelio pro mašinos langą, miško aikštelėje nepaliks naudojimui nebetinkamų padangų. O aptikę kitų numestas atliekas, visada prisimins, kad jos kažkam gali nešti mirtį, ir nebepraeis pro jas abejingi.“
Gyvybės formų pažinimas
„Mano tikslas – prisidėti  prie jaunimo ugdymo. Vaikas, kuris auga su gyvūnais, užauga puikiu žmogumi. Neatsitiktinai sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi. Vaikui reikia suteikti tą informaciją, kurią jis tuo metu įsisavina. Todėl, stengiuosi sudaryti sąlygas žmogučiui ir gyvūnui pabendrauti. Jie stebėdami vienas į kitą, keičiasi informacija. Užtenka kelių minučių ir vaikas perpranta kitokios gyvybės esmę, o tas suvokimas išlieka visam gyvenimui. Juk gyvybės skirtingos formos padeda išgyventi skirtingomis sąlygomis, – apie savo kiek neįprastą užsiėmimą pasakoja Vilmantas Sirotka. – Ar susimąstome, kodėl sraigė turi kietą kiautą? Žinoma, jis padeda jai apsisaugoti nuo plėšrūnų, bet svarbiausia – padeda išsaugoti drėgmę, kuri reikalinga sraigei išgyventi. Aplinkoje vyksta nuolatinė kova dėl išgyvenimo, todėl vieni gyvūnai turi nuodus, kiti gebėjimą  apsimesti šakele ar lapu. Po tokių susitikimų vaikai kitomis akimis pradeda žiūrėti į gyvūnus, į gamtą ir save.“
Bendravimo su gyvūnais poveikis.
 „Terapinis gyvūno poveikis galimas ne vien su katėmis, šunimis, žirgais ar delfinais. Teigiamą poveikį turi ir kiti gyvūnai. Labai puikiai žmogų veikia jūros kiaulytės, akvariume plaukiojančios žuvytės ar dekoratyviniai paukšteliai.  Jei žmogui bendravimas su gyvūnu suteikia teigiamų emocijų, jis nesijaučia vienišas, tai ir yra terapija – ją reikia taikyti“, – sako Vilmantas Sirotka.
Su savo augintiniais jis kelis kartus per mėnesį Kaune lanko vaikus, kuriems diagnozuotas autizmas .
Jo įsitikinimu, gyvūnai turi didelę įtaką vaiko raidai. Gyvūnai padeda lengviau išgyventi paauglystės  krizes. Jie puikūs pagalbininkai žmonėms išgyvenantiems vienatvę. „Ir nesvarbu, koks tai gyvūnas. Šuo, katinas, sraigė ar koks vabalas. Pagaliau, jei nėra gyvūno, išgyventi vienatvę padės ir gėlė svarbu, kad tai žmogui teiktų teigiamų emocijų“, – kalba Vilmantas Sirotka.
„Manau, kuo anksčiau žmogus pajus visos gamtos įtaką savo gyvenimui, tuo geranoriškesnė  visuomenė susiformuos. Tokios edukacinės programos, kokias veda Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro vadovas, labai svarbios ir naudingos“, – pabrėžia PIO direktorė Danguolė Butkienė.
O Vilmantas pajuokauja, kad kai mokydamasis nuėjo į mokyklos gyvąjį kampelį, taip iš jo ir neišėjo. Per tą laiką dalyvauta ne vienoje ekspedicijoje, vykusioje Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose ir ne vienai tokiai ekspedicijai vadovauta, įgyvendintas ar įgyvendinamas ne vienas projektas, padedantis pažinti mus supantį pasaulį. „Esu sukūręs ir ankstesnei švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei pristatęs Žaliąją mokyklėlę. Jos tikslas – laboratorinėmis sąlygomis sukurti energijos perdavimo grandinę. Kita Žaliosios mokyklėlės veikla žygiai gamtoje. Keliaujame dviračiais, žirgais ir pėsčiomis. Organizuoju ilgalaikius ir trumpalaikius žygius, su vaikais aiškinamės, kaip išgyventi gamtoje, neturint mums įprastų priemonių“,  – dalį savo veiklos pristato Vilmantas.

Karolina Baltmiškė

Taip pat siūlome paskaityti:
http://manokrastas.lt/straipsnis/papildomu-lesu-oficialiai-iveztu-padangu-atlieku-sutvarkymui-savivaldybems-nebereikes-skirti
http://manokrastas.lt/straipsnis/trys-prioritetai-naujajam-aplinkos-apsaugos-ministrui-
http://manokrastas.lt/straipsnis/prienuose-eksponuojama-suknele-%E2%80%93-vienintelis-modelis-pasaulyje
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė
  • Pažink Latviją







Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė
Mano kraštas

Partneriai