Į Ignaliną atkeliavo Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda

Liepos 4 dieną Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“. Gausioje ekspozicijoje galima pamatyti įvairių rūšių XIX a. pab. – XX a. pr.  visuose Lietuvos regionuose naudotų pučiamųjų, styginių, mušamųjų, dumplinių liaudies muzikos instrumentų. Tai ir patys paprasčiausi moliniai švilpukai, medinės dūdelės, birbynės, dambreliai, lamzdeliai, kleketai ar tarkšlės, ir jau sudėtingesni, įgudusių ir žinomų meistrų padaryti smuikai, kanklės, cimbolai, ragai ir dūdos, taip pat senosios armonikos, bandolijos, koncertinos ir citros. Iš viso apie 130 eksponatų ir 25 nuotraukos. Daugelis jų mena Rytų Lietuvos krašto muzikinį gyvenimą. Parodą atlydėjo ir ją pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Lina Bukauskienė. Buvusi ilgametė Ignalinos etnokultūros centro vadovė apie šį kraštą kalbėjo kaip apie savą, mielą, į kurį jai smagu sugrįžti ir pamatyti pažįstamus veidus. 
Lina Bukauskienė sakė, kad lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai, jų gamybos, muzikavimo tradicijos yra įvairiapusė ir vertinga tautos kultūros paveldo dalis, kuriai būtinas dar didesnis dėmesys. Ypač Rytų Lietuvoje, pasak muziejininkės, gyveno labai talentingi ir muzikuojantys žmonės. Ignalinos kraštas Lietuvai dovanojo daug iškilių muzikantų, tradicinių muzikos instrumentų meistrų: Juozą Kirką, Joną Lechovicką, Kazį Šuminą, Giliorą Berdikšlį, Fortūnatą Ivanauską, Vilhelmą Kanišauską, Zofiją Musteikienę, Joną Žemaitį. „Kaip būtų šaunu, jei galėtume pademonstruoti 12-ka Kazio Šumino darytų smuikų, ar bent vieną jų turėti kaip pavyzdį. Vertingas eksponatas būtų ir Vilhelmo Kanišausko „peterburgska“ armonika ar dėdės Jono (Jono Lechovicko) cimbolai. Iš Ignalinos turime labai mažai ikonografinės medžiagos. Galėtume visi pasistengti surinkti nuotraukas, kitus eksponatus. Tai mūsų garbės reikalas…“,– kalbėjo muziejininkė. Ji prisiminė anapilin iškeliavusios lietuvių kultūros puoselėtojos kraštieties Irenos Seliukaitės kultūros darbuotojams išsakytą priesaką puoselėti etninę kultūrą, saugoti papročius, tradicijas ir ypatingą dėmesį skirti Ignalinos kraštui. Ši paroda, skirta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, kartu yra ir prasmingas Irenos Seliukaitės atminimo pagerbimas artėjant jos mirties metinėms.
Parodoje dalyvavo ir Linai Bukauskienei už atvežtą vertingą parodą nuoširdžiai dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Manfredas Žymantas, tarybos nariai ir kultūros darbuotojai Vytautas Gimžauskas, Nijolė Trinkūnienė, Marijona Lukoševičienė. Renginį lietuviškomis sutartinėmis papuošė folkloro ansamblio „Čiulbutė“ atlikėjos.
„Žmogus ne vien duona sotus, jam reikalinga ir kultūra, daina, muzika ir šokis. Mūsų senoliai sunkiai dirbdavo, tačiau ir daug dainuodavo, grodavo, mokėjo gaminti instrumentus. Labai svarbu prisiliesti prie tų laikų dvasios ir ją išsaugoti…“,– sakė vicemeras M. Žymantas ir linkėjo surengti kuo daugiau panašių senosios kultūros pristatymų. Ekspozicija ir prasidėjusiu bendradarbiavimu labai džiaugėsi Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė. Tikimasi, kad ši paroda taps gražios muziejų draugystės ir prasmingo bendradarbiavimo, kurį planuojama sutvirtinti sutartimi, pradžia. Lietuvių tradicinių muzikos instrumentų parodą galima aplankyti iki 2019 metų rugpjūčio 20 dienos.
 
 
Parengė Lina Kovalevskienė,
vyr. specialistė ryšiams su visuomene