Santaros žinios: modernus kraujagyslių ligų gydymas ir sveiko aktyvumo svarba

Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių daugeliui ligų, taip pat ir kraujagyslių. Medicinos paslaugų prieinamumas, detalesnis ištyrimas pacientams tampa lengviau pasiekiamas, todėl anksčiau diagnozuoti ligą, sumažinti jos simptomus galima vis vyresniems žmonėms. Išskiriamos kelios kraujagyslių ligų grupės: venų ligos, periferinių arterijų ligos (kraujagyslių užakimas), išsiplėtusios kraujagyslės, iš kurių dažniausia – aortos aneurizmos (aortos išsiplėtimas). Yra ir limfinės sistemos ligos, kurioms daugeliu atveju taikomas tik konservatyvus medikamentinis gydymas. Kokie veiksniai didina riziką susirgti kraujagyslių ligomis ir kokios gydymo galimybės – interviu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytoju kraujagyslių chirurgu dr. Arminu Skrebūnu.

Dėl ko užsikemša arterijos?

Pagrindinis arterijų kimšimosi veiksnys yra aterosklerozė – cholesterolio kaupimasis jų sienelėse. Kuo daugiau joje kaupiasi cholesterolio, tuo labiau siaurinamas pratekėjimo spindis ir trikdoma kraujotaka. Yra žmonių, kurių padidintas cholesterolis visą gyvenimą, tačiau kliniškai nestebime kraujagyslių susiaurėjimo. Kad išsivystytų aterosklerozė, jiems dažniausiai reikia keleto drauge veikiančių rizikos veiksnių rizikos. Padidėjęs cholesterolis – ne vienintelėaterosklerozės priežastis. Įtakos turi genetika, aukštas kraujo spaudimas, stresai, rūkymas, kurie pažeidžia vidinį arterijos sluoksnį – endotelį. Keičiant gyvenimo būdą visus šiuos rizikos veiksnius galima koreguoti, išskyrus genetiką. Jei yra stiprus genetinis polinkis, aterosklerozė gali pasireikšti jauname amžiuje ir netgi būti atspari gydymui.

Kokie dažniausios periferinių arterijų ligos – kojų arterijų aterosklerozės – požymiai?

Kojų aterosklerozė dažnai aptinkama atsitiktinai kitų tyrimų metu. Iš pradžių kraujagyslių susiaurėjimai nesukelia jokių simptomų, į medikus žmonės linkę kreiptis vėliau, kai atsiranda skausmas vaikštant (protarpinis šlubčiojimas), kuris praeina pastovėjus ir pailsėjus. Antras ligos etapas – skausmas atsiranda jau ramybės būsenos. Trečias – kai savaime, be jokios traumos pradeda mirti audiniai, sutrinka audinių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, atsiveria žaizdos, apmirę audiniai ima nekrozuoti, gali prasidėti kraujo užkrėtimas, asmuo netekti galūnės.

Esant besimptomėms formoms, svarbu kiek įmanoma mažinti rizikos veiksnius. Jau atsiradus simptomams, reikalinga kraujagyslių chirurgo konsultacija. Pirmiausia nustatome, kokio laipsnio kraujotakos nepakankamumas. Stebime paciento sveikatos būklę, paaiškiname, ką jam daryti toliau, kokių veiksmų imtis būklei pablogėjus. Jei skausmai jaučiami esant ramybės būsenos, o dėl kraujotakos nepakankamumo jau susidariusios negyjančios žaizdos, tokiam pacientui greičiausiai jau reikalingas intervencinis gydymas.

Kaip gydoma kojų arterijų aterosklerozė?

Diagnozavus aterosklerozę, pirmiausiai taikomas konservatyvus gydymas. Pacientui svarbu atsisakyti rizikos veiksnių: mesti rūkyti, vartoti širdies kraujagyslių ligų riziką mažinančius vaistus. Tyrimais įrodyta, kad labai naudingos vaikščiojimo mankštos, nes skatina vystytis šalutinę (kolateralinę) kraujotaką, tai yra smulkias kraujagysles, kurios audinius aprūpina reikiamu kraujo kiekiu. Ėjimo atstumas palaipsniui didinamas. Jei vaikštant užklumpa skausmas, būtina pailsėti ir tik tada eiti toliau. Buityje labai geras vaistas yra šuo, kuris priverčia pasivaikščioti bent porą kartų per dieną.

Konservatyvus gydymas rekomenduojamas ir tada, kai pacientas jaučia skausmą ramybės būsenos ar turi trofikos pakitimų, tačiau norimo efekto nebus, nes liga jau pažengusi. Tokiu atveju daugelis pacientų hospitalizuojami, vaizdiniais tyrimo metodais nustatoma kraujagyslės užakimo vieta ir parenkamas individualus gydymas: atkuriamas kraujagyslės spindis ar suformuojama apeinamoji jungtis, taip sumažinamas skausmas, gydomos žaizdos. Yra dvi didelės intervencinio gydymo grupės: minimaliai invazyvi ir atvira operacija. Prioritetą teikiame moderniam minimaliai invazyviam gydymui, nes ši intervencija mažesnė, pacientą galima gydyti ambulatoriškai, greičiau pasveikstama. Minimaliai invazyvios operacijos metu, naudojant rentgeną ir kontrastą, per dūrį kirkšnyje įkišama speciali vielutė, balionėliai, stentai, kurie atkemša kraujagyslę ir palaiko jos spindį atvirą. Tačiau ligai pažengus jau būtina atvira operacija. Užakusių kraujagyslių neįmanoma išvalyti jokiomis liaudiškomis priemonėmis. Savigyda gali pasibaigti net kojos amputacija.

Kas yra aneurizmos ir kodėl dažniausiai jos aptinkamos atsitiktinai?

Aneurizma yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas bet kurioje kūno dalyje, atsirandantis  dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Jai plyšus prasideda gyvybei pavojingas kraujavimas į vidaus audinius. Aneurizmos dažniau formuojasi vyresnio amžiaus žmonėms, o esant genetiniam polinkiui ar jungiamojo audinio defektams nustatomos ir jaunesniems. Paprastai jos nesukelia jokių simptomų, todėl neretai aptinkamos atsitiktinai, dėl kitų sveikatos sutrikimų atliekant echoskopiją, kompiuterinės tomografijos angiografiją. Labai didelio skersmens aneurizmos gali spausti greta esančius organus ar stuburą ir sukelti skausmą. Finansiškai stiprios šalys jau vykdo aneurizmos prevencines programas: tikrinami vyresni asmenys, turintys rizikos veiksnių ar šeimoje sirgusį aortos aneurizma.

Kaip gydomos aneurizmos?

Dažniausia aneurizma susidaro stambiausioje žmogaus kraujagyslėje – pilvo aortoje, kurios  skersmuo apie 2 cm. Kai ji išsiplečia iki 3 cm, vadinama aneurizma, o gydoma tuomet, kai moterims jos skersmuo padidėja iki 5 cm, o vyrams – 5,5 cm. Neinstrumentiniu būdu (apčiuopiant) šią kraujagyslių patologiją galima nustatyti tik 50 procentų ją turinčių pacientų. Todėl tinkamiausias tyrimas yra dvigubo skenavimo tyrimas (echoskopija).

Vaistų, kurie sustabdytų aneurizmos plėtimąsi, dar nėra, todėl pagrindinis tikslas – sulėtinti jos augimą, pirmiausia mažinant rizikos veiksnius. Pagrindinis iš jų yra rūkymas: metusiems rūkyti aneurizmos auga lėčiau. Greitesnį plėtimąsi skatina aukštas kraujo spaudimas, todėl būtina jį koreguoti, taip pat sunkus fizinis darbas, tačiau fizinė veikla yra reikalinga. Deja, sumažinti kraujagyslės spindžio be chirurginio jokiais kitais būdais neįmanoma. Prieš operaciją auksiniu vaizdinimo metodu yra kompiuterinės tomografijos angiografija, kurios metu įvertinama ne tik pati aneurizma, bet ir jos anatomija su šalia esančiomis struktūromis. Tai padeda parinkti tinkamiausią intervencinį gydymą.

Kokios galimos aneurizmos grėsmės?

Išsiplėtusi pilvo aorta yra klastinga, dažniausiai besimptomė liga. Pirmas simptomas plyšus stambiausiai žmogaus kraujagyslei – labai stiprus skausmas, smarkiai sumažėja kraujo spaudimas, kartais net netenkama sąmonės. Tokiu atveju net ir greitai patekus į gydymo įstaigą, išgyvenamumas nėra didelis – miršta apie 50–60 procentų pacientų. Jungtinėje Karalystėje iki 10 procentų pacientų, kurie su plyšusia pilvinės aortos aneurizma atvyksta į skubios pagalbos skyrių, neoperuojami. Ten operacinė rizika apskaičiuojama skaičiavimo sistemomis. Jeigu rizika labai didelė, o išgyvenamumas po operacijos mažas, pacientas neoperuojamas. Lietuvoje taip nėra, bet mirštamumo procentas labai panašus.

Pastaruoju metu aortos plyšimai vis retesni, nes išsiplėtusios aortos aptinkamos anksčiau. Net ir plyšus pilvo aortai, pacientams suteikiama vis modernesnė pagalba: atviras operacijas palaipsniui keičia mažiau invazyvi endovaskulinė procedūra, kuri atliekama be pjūvio. Rezultatas pasiekiamas toks pat, tačiau pacientui, visoms jo organizmo sistemoms tenka kur kas mažesnė apkrova.

Kam dažnesnė tikimybė susirgti kojų venų varikoze?

Kojų venų ligų grupė gerai žinoma pacientams ir plačiai paplitusi. Venų plėtimuisi (varikozei) vienas iš svarbiausių faktorių taip pat yra genetika: jei serga vienas iš tėvų, tikimybė, kad šia liga susirgs ir vaikas, siekia apie 50 procentų, o sergant abiem tėvams – iki 90 procentų. Dar įtakos turi sėdimas ar stovimas darbas, kai nejuda raumenys, kurie padeda pumpuoti kraują iš kojų venų, sunkus fizinis darbas, intensyvus ir profesionalus sportas. Moteriška lytis, nėštumas taip pat didina kojų venų varikozės išsivystymą. Susidėjus keliems rizikos veiksniams, gali pradėti plėstis paviršinės kojų venos. Negydant varikozės, ilgainiui didėja komplikacijų tikimybė. 

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Dėl veninio kraujo užsistovėjimo simptomai būdingesni antrai dienos pusei. Tuomet kojos gali patinti, jas mausti, jose atsiranda pilnumo jausmas, gali kamuoti naktinis mėšlungis, odos niežulys. Jeigu į šiuos simptomus nekreipiama dėmesio, nesigydoma, liga ima progresuoti: atsiranda poodžio ir odos sukietėjimai, hiperpigmentacija, patamsėjusi oda ypač blauzdose. Ir dar viena stadija, kuri žmones gąsdina labiausiai – trofinių opų atsiradimas. Kartais vizualiai matoma labai daug venų, bet simptomai nėra aiškiai išreikšti. Ir atvirkščiai. Todėl kilus įtarimų pravartu pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip padėti susirgusioms venoms?

Nėra tepalų, papildų, nėra ypatingų mitybos produktų, kurie išgydytų kojų varikozę. Pagrindiniai gydymo būdai yra du – kompresija ir operacija. Nenustačius rimtų indikacijų, kaip pirmo pasirinkimo gydymą – profilaktikos priemonę – siūlome kompresines kojines. Jos neišgydo, bet pristabdo ligos progresavimą mechaniškai spausdamos ir taip padėdamos kraujui ištekėti iš kojų venų. Visgi, kompresinės kojinės tinka ne visiems. Pavyzdžiui, esant periferinių arterijų ligai kompresinė terapija nesiūloma, nes spaudimas gali pabloginti arterinę kraujotaką.

Kai jau matomi kojų venų pokyčiai, yra simptomai ir nėra kitos patologijos, pacientui siūloma operacija – šalinti išsiplėtusias venas, pirmo pasirinkimo – lazerinė operacija.

Santaros klinikų Komunikacijos tarnyba