Ramūnas Lydis: Kartais reikia sustoti ir pasižiūrėti ką ir kaip darome

Kuo gyvena Žemaitijos nacionalinis parkas, kokių laisvalaikio naujovių ketina pasiūlyti artėjant vasarai, ar reikalinga saugomų teritorijų reformą, mintimis dalijasi parko direktorius Ramūnas Lydis.
 
Kuo dabar gyvena Žemaitijos nacionalinis parkas: džiaugsmai ir rūpesčiai?
 
Šiuo metu Žemaitijos nacionaliniam parke savotiškos ramybės periodas. Gamtoje kol kas žiema, miškai, laukai nukloti negiliu sniegu, ežerai padengti ledu. Tačiau jau kur ne kur galima pastebėti ir antros žiemos pusės požymiai: saulėtomis dienomis kartais galima išgirsti zylių tintenimą, jau ir krankliai šoka savo vestuvinius šokius. Miškuose, palaukėse nesunkiai gali pamatyti, kad ir šernai nemiega, zuja, knisa ieškodami maisto.
Na, o Žemaitijos nacionalinio parko direkcija šiuo metu išgyvena labai intensyvų laiką. Apibendrinant praėjusių metų veiklos rezultatus rengiamos ataskaitos, daromos išvados ką mes darėme gerai, ką galėtume daryti geriau. Kartu planuojame ir naujas veiklas šiems metams.
 
Gal artėjanti vasara parko lankytojus pakvies pakeliauti naujais maršrutais, aplankyti naujus objektus? Jei taip, gal galite plačiau pakomentuoti?
 
Žemaitijos nacionalinis parkas iš tiesų yra pakankamai gerai pritaikytas lankymui. Lankytojai turi puikias galimybes susipažinti su parką atspindinčiomis vertybėmis. Todėl naujų takų parko direkcija neįrenginėjo. Trečius metus iš eilės vėl pasiūlysime keliauti Lobių paieškos taku šalia Šaltojo karo muziejaus. Kita vertus, šiuos metus pasitinkame pagaliau užbaigę įrengti Tradicinių amatų centrą Plateliuose. Jame aktyviai teiksime įvairias edukacines paslaugas. Šaltojo karo muziejus irgi pasitinka šiek tiek atsinaujinęs: įrengta lankytojų įeigos kontrolė sistema, visoje ekspozicijoje įrengtos vaizdo kameros. Šios priemonės leis lankytojams ne sezono metu patiems vieniems keliauti po ekspoziciją.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 2017 metais pasiūlys naujų gamtinių edukacijų įvairaus amžiaus vaikams. Planuojamos šios gamtinės edukacijos: „Bebro trobelė“, „Jaunasis pėdsekys“, „Medžių pažinimas Giliuko ir Kaštoniuko take“, „Pažinkime paukščius“. „Bebro trobelė“ kvies vaikus susipažinti su bebru ir jo gyvenimo būdu. Užsiėmime „Jaunasis pėdsekys“ vaikų laukia žygis po Šeirės pažintinį taką, kuriame ieškosime gyvūnų veiklos pėdsakų.  „Medžių pažinimas Giliuko ir Kaštoniuko take“ kvies vaikus susipažinti su pažintiniame take augančiais gamtos paminklais, tokiais kaip Raganos uosis, Platelių liepa ir kt. Edukacijoje „Pažinkime paukščius“ lankytojų centre būsite supažindinti su Žemaitijos nacionalinio parko paukščiais, jų gyvenimo būdu. Edukacijų metu per žaidimus ir aktyvų pažinimą vaikai galės daugiau sužinoti apie juos supančią gamtą. Užsiėmimuose galės dalyvauti ir maži, ir dideli, užduotys bus derinamos pagal poreikius.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija bendradarbiaudama su informacinių technologijų specialistais, kuria mobiliąją aplikaciją „Pažinkite Žemaitijos nacionalinį parką keliaudami dviračiais!“. Programėlėje bus pristatyta ne tik mobili 24 km maršruto dviračiais aplink Platelių ežerą versija, bet ir dvi visiškai naujos automobilių – dviračių trasos šiaurinėje parko dalyje: trumpoji (apie 30 km) bei ilgoji (apie 50 km). Parsisiuntę į savo išmaniuosius prietaisus šią programėlę, keliautojai galės sužinoti informaciją apie svarbiausias lankomas vietas (pateikiami aprašymai ir nuotraukos) prie dviračių tako aplink Platelių ežerą bei šiaurinių dviračių trasų. Mobilioji aplikacija aktyvaus poilsio mėgėjams padės apsispręsti, kokį dviračių maršrutą jiems pasirinkti bei kokius Parko gamtos ir kultūros objektus aplankyti. Planuojama iki šių metų turizmo sezono atidarymo programėlę pristatyti visuomenei.
 
Kaip keičiasi žmonių, ypač besikuriančių saugomose teritorijose, požiūris į parką? Galbūt gyvenimas parko teritorijoje tampa savitu gyvenimo būdu?
 
Jūs esate visiškai teisi, po truputį tai tampa savitu gyvenimu būdu. Aišku, mes pastebime ir kitą tendenciją, kad vietos gyventojus po truputį keičia atvykę iš kitų Lietuvos miestų gyventojai. Dažnas atvejis, kai klaipėdiečiai, mažeikiškiai, vilniečiai perka parke esančias sodybas, jas tvarko. Smagu ir tai, kad vietos bendruomenė noriai įsijungia į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos veiklas, siūlo naujus įvairių klausimų sprendimo būdus. Labai tikiuosi, kad ir atetityje parko direkcija ir vietos bendruomenės bus vienoje barikadų pusėje, bus partneriais,o ne oponentais.
 
 Kuo pačiam įdomus darbas, kuriam paskyrėte ne vienerius metus?
 
Darbas saugomoje teritorijoje yra dinamiškas, nuolat besikeičiantis, prasmingas. Labai džiaugiuosi, kad ši veikla leidžia man, kaip asmeniui, tobulėti, turiu galimybę tiesiogiai bendrauti su visa „krūva“ įdomių žmonių, semtis iš jų patirties. Kita vertus, darbas saugomų teritorijų sistemoje leidžia matyti ir aiškius veiklos rezultatus. Be to, saugodami ir puoselėdami saugomas teritorijas prisidedame prie to, kad išlaikytume šalies identitetą.
 
Kalbantis su vieno rajono meru, buvo pasakyta, kad gal verta ES investuoti į Lietuvos gamtos išsaugojimą, kompensuojant už praradimus dėl veiklų saugomose teritorijose ribojimų. Ką Jūs apie tai manote?
 
Šiuo metu yra numatytas kompensavimo mechanizmas už naujai atsiradusius apribojimus, steigiant saugomas teritorijas ir žmonės šiuo mechanizmu gali naudotis. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad kompensavimo mechanizmas yra taikomas tik dėl naujai atsiradusių apribojimų. Jeigu asmuo įsigijo žemės sklypą ar kitą turtą su jau esamais apribojimais, jam kompensacijos nebus mokamos. Svarbu ir tai, kad jau dabar dalis ES paramos yra nukreipiama dalinai kompensuoti praradimus. Pavyzdžiui už veiklos apribojimus Natura 2000 teritorijoje asmuo gali gauti paramą deklaruodamas žemės ūkio naudmenas. Taip pat yra galimybė gauti paramą dėl veiklos miškuose apribojimų. Taigi, iš principo mechanizmas yra. Aišku, norisi, kad ir daugiau galimybių gauti paramą turėtų saugomų teritorijų gyventojai, pvz. paramą prižiūrintiems ir tvarkantiems kultūros paveldo pastatus ir pan.
 
Kaip vertinate šiuo metu pasigirstančias valdančiosios daugumo siūlymus imtis kai kurių reformų, o gal net ir saugomų teritorijų revizijos?
 
Taip, iš tiesų vis pasigirsta įvairių žinių apie įvairiausias pertvarkas. Žinau ir apie tai, kad galvojama pertvarkyti saugomų teritorijų direkcijas. Kol kas konkretaus reformos plano dar nesu matęs. Todėl sunku komentuoti ar tai gerai, ar blogai. Aš manau, kad gyvenimas yra labai dinamiškas ir kartais reikia sustoti ir pasižiūrėti ką ir kaip darome, ieškoti kiek galima racionalesnių valstybės požiūriu valdymo būdų. Aš labai viliuosi, kad, jei bus reforma, tai ji bus apgalvota, pasverta, atlikta įvertinant visas rizikas ir galimas pasekmes. Tikiuosi, kad reformos ilgalaikėje perpektyvoje nenukentės gamtos ir kultūros vertybių apsauga, visuomenės informavimas apie tai ką ir kodėl mes saugojame, visuomenės ir ypač jaunosios kartos ekologinis ugdymas.
 
Pastaruoju metu iš aukštų valdžios tribūnų pasigirdo reikalavimų atsisakyti ilgalaikių vadovų: Ar galima vadovavimą vertinti vien amžiumi? Ilgalaikio vadovavimo pliusai ir minusai Jūsų manymu?
Aš manau, kad vadovavimo kokybė ne visada priklauso nuo amžiaus. Tačiau kiekvienas atėjęs vadovas atneša tam tikro naujo požiūrio, naujų idėjų. Tadėl nemanau, kad labai blogai yra vadovų rotacija. Aišku, svarbu, kad į vadovaujančius postus ateitų motyvuoti, žinantys ką ir kaip reikia daryti žmonės. Deja, provincijoje esančios organizacijos dėl intensyvios rotacijos gali susidurti su stiprių lyderių stoka. O tai gali iššaukti tam tikrą istaigų degradaciją. Reikia pripažinti ir tai, kad saugomų teritorijų direkcijų veikla yra labai įvairiapusė, veiklos sričių yra daug ir jos gana plačios. Todėl, siekiant pradėti kurti didelę pridėtinę vertę įstaigai ir saugomai teritorijai turi praeiti bent 2-3 metai. Reiškia, vieno vadovo kadencija neturėtų būti trumpesnė nei 5-6 metai su galimybe ją pratęsti dar tokiam pačiam laikui.
 
Kalbėjosi Genovaitė Paulikaitė