Plungės meras paprašė, kad arboristai įvertintų Laisvės alėjos liepas

Sa­vi­val­dy­bė­je me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio kvie­ti­mu lan­kė­si Lie­tu­vos ar­bo­ris­ti­kos (me­džių glo­bos) cen­tro di­rek­to­rius Si­gi­tas Al­gis Da­ve­nis, ku­ris yra ir Tarp­tau­ti­nės ar­bo­ris­tų drau­gi­jos na­rys. Kom­pe­ten­tin­go spe­cia­lis­to pa­pra­šy­ta įver­tin­ti pla­nuo­ja­mo­je re­konst­ruo­ti Lais­vės alė­jo­je au­gan­čių lie­pų būk­lę.

Sa­vi­val­dy­bė­je ar­bo­ris­to S. A. Da­ve­nio įžval­gų apie me­džių ir krū­mų mies­to te­ri­to­ri­jo­je so­di­ni­mą, jų prie­žiū­rą, ge­nė­ji­mą iš­klau­sė me­ras A. Kli­šo­nis, vi­ce­me­ras Min­dau­gas Jur­čius, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Čes­lo­vas Ker­paus­kas, Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas ei­nan­tis To­mas Jo­cys, Vie­tos ūkio ir tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ži­vi­lė Bie­liaus­kie­nė, Sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gė Edi­ta Ly­die­nė, Plun­gės mies­to se­niū­nas Gin­ta­ras Do­mar­kas. 
Dė­ko­da­mas lek­to­riui, kad ra­do lai­ko at­vyk­ti į Plun­gę, me­ras A. Kli­šo­nis pa­žy­mė­jo, jog yra daug ne­iš­spręs­tų klau­si­mų dėl žel­di­nių prie­žiū­ros Plun­gės mies­te ir sa­vi­val­dy­bė­je. 
A. Kli­šo­nis kal­bė­jo, jog Plun­gė yra prie di­de­lių per­mai­nų slenks­čio, mat ke­lioms mies­to zo­noms at­nau­jin­ti bus pri­trauk­tos di­de­lės tiks­li­nei te­ri­to­ri­jai su­tvar­ky­ti skir­tos lė­šos. Dar­bus pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti nuo Bab­run­go slė­nio ir Lais­vės alė­jos re­konst­ruk­ci­jos. Pas­ta­ra­sis ob­jek­tas Plun­gei svar­bus kaip Ogins­kio lai­kus me­nan­tis pa­li­ki­mas. 
„Me­dis lie­tu­viui bran­gus nuo ne­at­me­na­mų lai­kų. Dėl Lais­vės alė­jo­je au­gan­čių lie­pų yra vi­so­kių nuo­mo­nių. Mes ti­ki­mės spe­cia­lis­to įžval­gų, kad, pri­im­da­mi spren­di­mą, tu­rė­tu­me sva­rių ar­gu­men­tų, ką rei­kia įver­tin­ti, ką ga­li­ma keis­ti“, – pa­pra­šė pri­pa­žin­to ar­bo­ris­to ver­ti­ni­mo Plun­gės me­ras. 
S. A. Da­ve­nis kal­bė­jo, kad me­džiai yra įspū­din­gi mū­sų kraš­to­vaiz­džio gy­vie­ji or­ga­niz­mai, jų sau­ga nuo 1924 me­tų už­si­i­ma Tarp­tau­ti­nė ar­bo­ris­tų drau­gi­ja. Ta­čiau me­džių svei­ka­ta pas­ta­ruo­ju me­tu pri­klau­so ne tiek nuo gam­tos, kiek nuo žmo­gaus. 
„Yra 24 bū­dai, kaip mies­te nu­ma­rin­ti me­dį. Me­džio prie­žiū­ra kiek­vie­na­me jo eg­zis­ten­ci­jos eta­pe ski­ria­si, kaip ir žmo­gaus. Juk ne vel­tui sa­ko­ma „Lenk me­dį, kol jau­nas!“, ta­čiau šiais ur­ba­ni­za­ci­jos lai­kais mies­te me­dis teiš­gy­ve­na vi­du­ti­niš­kai 70 me­tų, nes jaut­riai re­a­guo­ja į tar­šą, kli­ma­to kai­tą, ne­tin­ka­mą prie­žiū­rą. So­din­ti me­džius mies­te rei­kia at­sa­kin­gai, bū­ti­na pla­nuo­ti, kiek ga­li­ma skir­ti au­ga­lams vie­tos, ko­kią rū­šį pa­si­rink­ti, nes ne vi­si me­džiai mėgs­ta ge­nė­ji­mą. Jau yra su­kur­ti reg­la­men­tai, kaip mies­te pri­žiū­rė­ti me­džius. Mies­to au­ga­lai tu­ri bū­ti in­ven­to­ri­zuo­ti, o jų do­ku­men­tuo­se tu­ri at­si­spin­dė­ti, ka­da au­ga­las tręš­tas, ka­da ir kie­no ge­nė­tas, kad šį dar­bą at­li­kę spe­cia­lis­tai neš­tų at­sa­ko­my­bę“, – kal­bė­jo S. A. Da­ve­nis. 
Lie­tu­vos ar­bo­ris­ti­kos cen­tro va­do­vo pa­pra­šy­ta vie­to­je įver­tin­ti Lais­vės alė­jo­je au­gan­čių lie­pų fi­zio­lo­gi­ją ir pa­tar­ti, ar ban­dy­ti šiuos me­džius gel­bė­ti, ar vis dėl­to so­din­ti jau­nus me­de­lius, pa­lie­kant tą pa­tį Ogins­kių lai­kus me­nan­tį so­di­nu­kų iš­dės­ty­mo zig­za­gu prin­ci­pą. 
S. A. Da­ve­nis kal­bė­jo, jog, so­din­da­mas me­dį, žmo­gus tu­ri nu­ma­ty­ti, kaip tas me­dis at­ro­dys po 50–70 me­tų. Šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju, kal­bant apie Lais­vės alė­ją, ku­ri bus iš nau­jo grin­džia­ma, rei­kia ge­rai pa­gal­vo­ti ir įver­tin­ti, ar ver­ta in­ves­tuo­ti į se­nus au­ga­lus. Pa­sak ar­bor­tis­to, yra po­žy­mių, ku­rie pa­ty­ru­siam spe­cia­lis­tui ir be me­džių ty­ri­mo to­mog­ra­fu lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, ku­ris Lais­vės alė­jos me­dis dar ga­lė­tų iš­sto­vė­ti ke­lis de­šimt­me­čius, o ku­rio am­že­lis jau ei­na į pa­bai­gą.
„Mes pa­tys Lais­vės alė­jos be me­džių ne­įsi­vaiz­duo­ja­me, ta­čiau, spren­džiant dėl jos re­konst­ruk­ci­jos, pa­tar­ki­te, ką prie ko tu­ri­me de­rin­ti: me­džius prie alė­jos ar alė­ją prie me­džių?“, – klau­sė spe­cia­lis­to vi­ce­me­ras M. Jur­čius. 
Ap­žiū­rė­jęs lie­pas, S. A. Da­ve­nis kal­bė­jo, jog iš vi­sų alė­jos me­džių dar bū­tų pra­smės gel­bė­ti alė­jos pra­džio­je au­gan­čias lie­pas. Jei­gu bus ap­si­spręs­ta Lais­vės alė­jo­je so­din­ti jau­nus me­de­lius, ar­bo­ris­tas pa­ta­rė ne­si­rink­ti ma­ža­la­pės lie­pos, ku­ri ypač ne­at­spa­ri mies­to tar­šai, o so­din­ti ki­tos rū­šies lie­pas, pvz., olan­diš­ką lie­pą, ku­ri la­bai at­spa­ri ge­nė­ji­mui, to­dėl alė­jo­je bus ga­li­ma su­for­muo­ti vie­no­dus ža­liuo­sius ku­po­lus. 

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės inf.