LNDT pristatė naują sezoną ir reklaminės kampanijos „Neik į teatrą“ atomazgą

„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. Šis laikotarpis – naujojo jautrumo laikas, kai per sekundę viskas skyla į juoda ir balta, kai nuo tavęs lengvai gali nusisukti, kai pats esi linkęs apmėtyti kitą akmenimis, kai nuomonė – didžiausias ginklas. Tai laikas, kai mus žeidžia tai, kas seniau buvo savaime suprantama, kai drįstame atsistoti ir kalbėti, o kartu esame priversti tylėti, nes esame nutildyti. Neik į teatrą, jei bijai nesuprasti ir būti nesuprastas. Neik į teatrą, jei nenori pamatyti, kaip iš žaizdos teka visuomenės pūliai, kaip iš priešais stovinčio žmogaus veržiasi riksmas. Neik į teatrą, nes reikės mąstyti, kovoti, reaguoti. Neik į teatrą, nes jame skaudžiai susitinka privilegija ir skurdas, galios pozicijoje esantys ir tie, už kuriuos nuspręsta, kur jų vieta. Galiausiai, neik į teatrą, jei bijai mirties: tikros mirties ir tos, kuri primena mirtingumą: planetos nykimo, nutrūkusio ryšio, pakitusios sąmonės būsenos, atvirumo, kūnų maišto, kovos už identitetą, kartų konflikto. Neik į teatrą, jei bijai gyventi“, – naują Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sezoną pristatė meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Pasak jų 84-asis sezonas suteiks stiprių išgyvenimų, todėl teatras įspėja, kad atėjus į šio sezono premjeras sukrėtimas gali likti ilgam.

Pirmadienį buvo atskleista LNDT naujo sezono reklaminės kampanijos koncepcija, kuri prasidėjo įvadiniais plakatais su lakonišku užrašu „Neik į teatrą“, sukėlusiais atgarsį ne tik teatro bendruomenėje, bet ir visuomenėje. Nuo šio pirmadienio – prie teatro ir mieste jau pasirodė nauji plakatai su pirmosios sezono premjeros „Ruletė“ reklama, kurioje – spektaklyje vaidinanti aktorė Rimantė Valiukaitė. Meno vadovai pabrėžia, kad afišoje esantis šūkis „Neik į teatrą. Priprasi“ skirtas reklamuoti pirmąją sezono premjerą. Kiekviena premjera turės atskirą afišą su skirtingu šūkio „Neik į teatrą“ prierašu.

„Pasirinkę provokuojančią ir rezonansą sukeliančią kampaniją mes su minimaliomis investicijomis sugebėjome sutelkti milžinišką auditoriją ir sukurti netikėtą dialogą apie teatro temą, kuri paprastai nesulaukia pagrindinių antraščių. Teatras, ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras vėl aktualus. Tai parodo ir pardavimų rezultatai – tą savaitę, kai vyko kampanija, LNDT bilietų pardavimai išaugo dvigubai“, – teigia LNDT meno vadovai.

Pasak jų, jautriausiai į reklamą sureagavo ne žiūrovai, bet nevyriausybinių teatrų atstovai. Valstybinių bei nevalstybinių teatrų susipriešinimas ar priešinimas yra sena skaudi tema. Nevyriausybinis sektorius gauna neadekvačiai mažą finansavimą, bet valstybiniai teatrai taip pat gauna nepakankamai lėšų. Kultūros sektoriaus finansavimas yra bendras valstybės politikos klausimas. Ši reklaminė kampanija vėl paskatino sugrįžti prie senų ir skaudžių klausimų.

Bilietai.lt ir Teatrai.lt duomenimis, po „Neik į teatrą“ kampanijos pasirodymo, jų platinamų Vilniaus teatrų bilietų pardavimai vidutiniškai padidėjo 50 proc. Akivaizdu, kad ši reklaminė kampanija paskatino susidomėjimą ne tik LNDT, bet ir kitų teatrų renginiais. „Vieno teatro sukurta reklaminė kampanija tapo Lietuvos teatrų reklamine kampanija – džiugu, kad susidomėjimas naujuoju teatrų sezonu toks didžiulis ir dar daugiau žmonių mėgausis kokybišku kultūriniu turiniu“, – teigia didžiausios bilietų platinimo platformos Bilietai.lt atstovai.

Taigi pirmoji sezono premjera, kuriai skirtos naujos LNDT afišos, – žiūrovams puikiai pažįstamo režisieriaus ir choreografo Jo Strømgreno „Ruletė“. Šis norvegų kūrėjas prieš penkerius metus sukurtu spektakliu „Durys“ įrodė, kad refleksijai reikalinga distancija, – ten analizavęs lietuvių tautinio charakterio bruožus ir ydas, šįkart Jo Strømgrenas imasi tyrinėti, kokias svajones ir troškimus savyje užspaudžiame taip, kad jas išlaisvinti gali tik svaigalai. Tarsi ruletė besisukančios scenos režisieriaus ir aktorių pateikiamos kaip situacijų komedija, kur kiekvienas personažas bando pabėgti nuo kasdienybės, tikėdamasis svaigulyje patirti bent laikiną laimės jausmą. Į šią premjerą rugsėjo 6 dieną LNDT kviečia tiek jaunąją publiką, tiek vyresniuosius.

Mažojoje salėje premjerai intensyviai ruošiasi po šešerių metų pertraukos į LNDT sugrįžtanti Yana Ross. Jos spektaklis „Apmąstant omarą“ yra vienas iš šio sezono koncepcijos vėliavnešių – kūrybinė grupė tyrinės mūsų galimybes suprasti kito skausmą. Ar galime susitapatinti su verdamu gyvu omaru? Ar omarą verdantys šefai, kurie išeina iš virtuvės, kad nematytų jo kančios, gali būti palyginti su žmonėmis, nusigręžiančiais nuo kenčiančio artimo? Kokios yra empatijos ribos ir kokios aplinkybės jas nubrėžia? Atsakymų ieškosime nuo rugsėjo 21-osios. 

Šiemet Lietuvos nacionalinis dramos teatras trumpam atvers žiūrovams Didžiosios salės duris. Iš dalies rekonstruotoje salėje  bus parodyti legendiniai LNDT spektakliai „Lokis“, „Išvarymas“, „Tartiufas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. Gruodžio 1 d. čia bus pristatyta laukiamiausia šio sezono premjera – LNDT meno vadovė Kamilės Gudmonaitės režisuojama šiuolaikinė opera. Vasario viduryje Didžioji salė vėl užsidarys iki naujo sezono pradžios (2024 m. rudens), kad būtų baigti rekonstrukcijos darbai.

Kamilės Gudmonaitės režisuojama taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ yra bendras LNDT ir VšĮ „Operomanija“ bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro projektas. Šis darbas – puikus dviejų nacionalinių kultūros įstaigų ir aktyviai naujosios operos lauką keičiančios viešosios įstaigos bendradarbiavimo pavyzdys. Šioje šiuolaikinėje operoje Kamilė Gudmonaitė sujungs gyvą orkestro muziką, chorą ir aktorius bei vizualiuosius menus, kad galėtume išgyventi atsisveikinimą su tais, kurių jau nebėra arba su kuriais mūsų ryšiai skaudžiai nutrūko. Tai proga kolektyviniam apsivalymui, ritualui, suvienijančiam visus kada nors mylėjusius ir praradusius. Į Didžiosios salės premjerą kviečiame gruodžio 1–3 dienomis.

„Džiaugiamės, kad Mažosios salės repertuarą papildys naujas spektaklis itin reikliems žiūrovams – vaikams“ – sakė K. Gudmonaitė, A. Obcarskas ir E. Švedkauskaitė. Pagal Jurgos Vilės knygą „Sibiro haiku“ išgyvenimo sunkiomis sąlygomis vadovą mažiesiems kuria režisierius Augustas Gornatkevičius, kurio spektaklis vaikams „Emilių Emilis“ 2021 metais nominuotas Auksiniam scenos kryžiui. Su režisieriumi dirba ir Auksinio scenos kryžiaus laureatė, scenaristė, režisierė bei dramaturgė Birutė Kapustinskaitė. 

Dresdene pagrindinį prizą už spektaklį „Sirenų tyla“ jaunųjų režisierių konkurse „Fast Forward“ pelniusi režisierė Laura Kutkaitė sugrįžta į LNDT Mažąją salę su spektakliu „Teiresijo krūtis“ pagal Guillaume’o Apollinaire’o kūrinį. Siurrealizmo manifestu laikomą pjesę režisierė ir jos bendražygiai pavers choreografiniu sapnu apie pyktį, švelnumą ir bandymus susikalbėti skirtingų lyčių atstovams. 

Įžengus į 2024-uosius Mažojoje salėje spektaklį pristatys ir LNDT meno vadovas Antanas Obcarskas. „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ – LNDT kartu su dvylika garsiausių Europos teatrų vykdomo tvaraus teatro projekto STAGES dalis. Antano Obcarsko spektaklis, kuris bus rodomas naudojant tik spektaklio metu dviračiais generuojamą elektros energiją, pasakos apie vis gilėjantį žmogaus veiklos pėdsaką Žemėje, kurio pasekmes netikėtai pajutome šią vasarą Europą siaubiant klimato pokyčių sukeltiems gaisrams ir audroms. 

Sezoną užbaigs Lietuvos teatro meistras Gintaras Varnas, ruošiantis žiūrovams kandžią satyrą pavadinimu „Viktoras, arba vaikai valdžioje“ pagal siurrealisto Roger Vitraco kūrinį. Tai akylas žvilgsnis į mus, pasiduodančius troškimui būti valdomiems ir savo laisvę spręsti atiduoti už iliuzinę ramybės minutėlę. Režisierius į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą sugrįžta po 2016 m. kurto spektaklio „Oidipo mitas“ ir tęsia socialinės realybės įkvėptos vaizduotės tyrinėjimus.      

Aušra Pociūtė

Komunikacijos projektų koordinatorė