Lietuvos esperantininkų sąjunga

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Nijolė Žambaitė: esperanto atvėrė langą į daug įvairesnį pasaulį nei to meto pilka sovietinė kasdienybė

Nijolė Žambaitė – lietuvių ekonomistė, diplomatė, socialinių mokslų daktarė. Turi Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą. 1977–1979 m. buvo Ekonomikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1979 –1981 m. – Centrinio ekonomikos-matematikos instituto Maskvoje stažuotoja-tyrinėtoja. 1985–1992 m. – Ekonomikos instituto mokslinė bendradarbė,…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Gediminas Kazlauskas: galiu bendrauti su puikiais žmonėmis, kurių galbūt nebūtų tekę pažinti

„Gyvenu Šiauliuose. Šiuo metu esu Šiaulių esperantininkų klubo „Rūta“ valdybos narys, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos narys. Baigiau Šiaulių universiteto   energetikos magistratūros studijas, šiuo metu esu UAB „Schindler liftas“ Šiaulių padalinio vadovas“, – paprašytas papasakoti apie save lakoniškai prisistato esperantininkas…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Inesa Balaikienė: esperanto – kalba, praturtinusi mano gyvenimą

Apie egzistuojančią esperanto kalbą žinojau nuo mokyklos laikų, bet tik po studijų universitete pamačiau laikraštyje skelbimą apie rengiamus nemokamus esperanto kalbos kursus, kuriuos vedė įdomi asmenybė – australas Trevor Steel. Kursuose susipažinau su bendraminčiais iš Vilniaus esperanto klubo „Juneco“, kurie…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Ieva Švarcaitė: esperanto kalba man nebuvo ir nėra pomėgis, o viena iš kalbų

„Kun esperanto – tutmondaj vojaĝoj“,  – gamtos mokslų daktarė, esperantininkė Ieva Švarcaitė. Kaip teigiama laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedija“,  Ieva Švarcaitė pokario metais mokėsi Vaiguvos septynmetėje mokykloje, po to – Kelmės vidurinėje mokykloje ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Baigusi universitetą 1962 metais grįžo…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Irma Sabonytė: atsivėrė galimybės įdomiai savanorystei

Esperanto kalba susidomėjau visiškai atsitiktinai. Šalia mano universiteto Kaune, gretimoj gatvėj, buvo Zamenhofo namas. Ten nueidavau kai turėjau paskaitų langą, nes nebuvo ką veikti. Neketinau mokytis naujos kalbos. Bet kai pirmą kartą sudalyvavau Trevoro Steele pamokoje, kažkas mane patraukė. Mokytojas…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Inita Tamošiūnienė: esperanto tapo akiračio plėtros priemone gyvenant už „geležinės uždangos“

Apie tai, kada ir kaip susidomėjo esperanto kalba, kokią įtaką ji turi, kalbamės su vilniete Inita Tamošiūniene. Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto? Apie esperanto kalbą sužinojau, kai man…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Vida Beinortienė: ESPERANTO – šviesūs mano laikai

Esu gimusi 1945 metais Panevėžio rajone. Tada buvau Vida Ivanauskaitė, paskui Beinortienė. Studijavau Kauno politechnikos institute. Ką tik nuvykusi į Kauną atėjau į Esperanto kalbos kursus, kuriuos vedė Edvardas Medonis. Kursus baigiau 1965 metais ir aktyviai įsijungiau į esperantininkų veiklą.…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Zigmas Venskys: už pasaulinę taiką su esperanto

Esperanto kalba susidomėjau ankstyvoje jaunystėje – būdamas 14–15 metų, kai žurnale „Jaunimo gretos“  perskaičiau publikaciją apie esperanto kalba. Tame žurnale buvo skelbiamos ir esperanto kalbos pamokos. Mane sudomino galimybė greitai išmokti kalbą, kuria gali bendrauti daugelyje pasaulio šalių ir rasti…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Audrys Antanaitis: esperanto atveria kitas šalis ir žemynus

Apie domėjimąsi esperanto kalba, jos panaudojimą mintimis dalijasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, žurnalistas Audrys Antanaitis. Gerbiamas Audry, tavo kelią į esperanto pradėkime iš kiek tolėliau. Kaip bebūtų, Lietuvai tu pirmiausia labiau žinomas kaip žurnalistas. Taigi kuo tau, asmeniškai, svarbi…

Lietuvos esperantininkų sąjunga
Arvydas Kasperiūnas: niekada nesakyk niekada

1974 metais, aš, 9-os klasės moksleivis, buvau susidomėjęs moksline fantastine literatūra ir atsitiktinai sužinojau, kad yra sukurta kalba, kurią mokėdami gali susikalbėti viso pasaulio žmonės. Nesvarbu, kur gyventų ir kokios tautybės būtų. Kauno profsąjungų rūmuose tuomet jau buvo esperantininkų klubas.…