Arūnas Bliūdžius: esperanto kalba man buvo kaip laisvės simbolis jaunystėje

Gimiau Klaipėdoje. Didžiąją savo gyvenimo dalį susiejau su geografijos profesoriaus Kazio Pakšto asmenybe ir jo idėjomis. Esperanto kalba susidomėjau savo dėdės Juozo Viršilo, buvusio tremtinio, dėka.  Jo namuose Palangoje leisdavau savo vaikystės vasaras, kur išmokau esperanto pradžiamokslio. Negalėdamas išvykti už…

Marius Dyglys: esperanto kalba manyje subrandino keliaujančią asmenybę

Esperanto kalba susidomėjau 1998 metais, būdamas 15 metų amžiaus. Vaikystėje, besimokant Naujosios Akmenės 3-ioje vidurinėje (dabar Ramučių gimnazija) mokykloje, į rankas papuolė vaikų žurnalas „Pipiras“, kuriame buvo išspausdintas gražus straipsnis apie tarptautinę esperanto kalbą. Per kelis žiemos vakarus išmokau visus…

Laima Möller: manau, kad visi esperantininkai sieloje yra panašūs

Esperanto kalba susidomėjau 1970 metais. Mano draugė papasakojo, kad jos brolis Algis Oškinis ruošiasi vesti esperanto kalbos kursus. Nebuvau nieko apie tą kalbą girdėjusi, bet buvau labai žingeidi ir nuėjau į tą pirmą pokalbį.  Buvome šeši dalyviai, bet iki kursų…

Severija Marija Banaitytė: galimai esu ketvirtosios kartos esperantininkė

Esperanto kalba niekada nesidomėjau. Sakyčiau, jog ji visada buvo aplink mane. Gal tuomet esperanto domėjosi manimi?.. Net mano pirmasis žodis buvo esperantiškas – AVO (senelis – Valdas Banaitis). Manau, jog taip netyčiomis (o gal ir tyčiomis, iš tiesų nelabai gerai…

Marija Jurėnienė – Valašinaitė: esperanto padėjo pažinti daug nuoširdžių žmonių

K. Valašino vyriausias brolis atsiuntė pinigų iš Amerikos ir pasisiūlė padėti jaunėliui „atsistoti ant kojų“. Karolis išvyko į Kauną įsigijo knygyną, sėkmingai dirbo, nes daug skaitė, mokėjo keturias užsienio kalbas, jų tarpe esperanto. Gilino anglų kalbos žinias, ruošėsi vykti į…

Dalia Draugelienė: dabar būtų sunku suprasti, ką reiškė tada vien tik vokas su kitos šalies pašto ženklu

1984 m. gimus dukrai turėjau daug gražaus laiko ir sugalvojau tvarkyti gauto buto sandėliuką. Ten, tarp įvairių daiktų radau knygą „Esperanto kalbos vadovėlis“ (IP.Cieška, J.Petrulis, 1959 m.). Iki tol apie šią kalbą nieko konkretaus nežinojau, išskyrus tai kad kažkas pasaulyje…

Ksaverija Dapkevičienė: esperanto kalba pravėrė langą į kitomis vertybėmis besivadovaujantį pasaulį

Esperanto kalba susidomėjau 1962 metais. Tada mokiausi Plungės aštuonmetėje mokykloje, o joje rusų kalbą dėstė mokytojas Rimkus. Jis mokėjo esperanto kalbą ir laiškais palaikė ryšius su Vakarų Europos šalių esperantininkais. Mokytojas ir mums, mokiniams, papasakojo apie galimybę susirašinėti su savo…

Rolandas Stramkauskas: esperantininkai yra tokia bendruomenė, kurioje lengva rasti bendraminčių

Esperanto kalba susidomėjau 1987 metais, studijuodamas prancūzų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Man patiko prancūzų kalbos fonetikos pratybos, kurias vedė doc. Laurynas Algimantas Skūpas. Tai buvo charizmatiška asmenybė, paskatinusi mane lankyti jo paties organizuojamus esperanto kalbos kursus studentams. Mokytis šios…

Irena Butnorienė. Mano kelias. Mia vojo

Esu gimusi Viekšniuose, pilnuose istorijos ir kultūros ženklų. Didžiuojuosi, kad mūsų miestelyje yra gimęs ir Aleksandras Zilbernikas, esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo uošvis ir rėmėjas.  1976 m. Viekšniuose yra vykusi 17-oji Pabaltijo esperantininkų stovykla   Mokydamasi dešimtoje klasėje išgirdau kalbant…

Emilija Rapkevičiūtė-Rapka: mus visad žavi tai, ko neturime

„En la chi-jara ( 2017 )  novembra numero de la monata revuo de Universala Esperanto-Asocio "Esperanto" ( Nr.1318 ( 11 )) sur la pagho 231 estas aperigita recenzo de Valentin MELNIKOV "Nerimarkita libro" pri la poezia libreto de Emilija RAPKA…