Į Čiurlionio dailės muziejų atkeliavo išgelbėtas Lietuvos kultūrinės diplomatijos istorijos artefaktas

Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė išgelbėjo nuo pražūties, o dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė atgabeno į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų ir įteikė jo direktorei Dainai Kamarauskienei svarbų Lietuvos kultūrinės diplomatijos istorijos artefaktą – Petro Rimšos statulėlės Diena ir naktis (1922) dėžutę.

Į šią dėžutę įpakuotą statulėlę Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Jurgis Šaulys Lietuvos ir Vatikano dvišalės sutarties – konkordato – pasirašymo proga 1927 m. gruodžio 10 d. įteikė popiežiui Pijui XI dovanų Lietuvos prezidento Antano Smetonos vardu. Dovaną į Romą atgabeno Smetonos asmeninis sekretorius Pijus Bielskus. Tada paaiškėjo, kad dovanai trūksta gražios pakuotės. Pagal Romoje architektūrą studijavusio Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto tarnautojo Juozo Macevičiaus projektą buvo skubiai užsakytos ir pagamintos dvi dėžutės dovanai įpakuoti (mat statulėlių būta dviejų – visafigūrė ir pusiaufigūrė). Lietuviai dar tik mokėsi diplomatinio etiketo, tad Kauno valdininkams pakuotė nepasirodė tokia svarbi, kad ja būtų pasirūpinta Lietuvoje. Kita vertus, Kaune tuomet būtų buvę keblu surasti specialistą tokiam užsakymui atlikti.

Dėžutės istorija tuo nesibaigė. Reaguodamas į nuncijaus Riccardo Bartoloni paskelbimą persona non grata ir išvarymą iš Kauno 1931 m. vasaros pradžioje, popiežius grąžino Lietuvos atstovui prie Šv. Sosto Smetonos dovaną. Tiksliau – dvi dėžutes ir pusiaufigūrę statulėlę. Didžioji statulėlė liko stovėti Vatikano bibliotekoje, o 1999 m. buvo perkelta į muziejų.

Dėžutes saugojo iš pradžių Stasys Girdvainis, paskiau Lozoraičiai, o tvarkant palikimą po Stasio Lozoraičio našlės Danielos mirties, jos pateko prie išmetimui skirtų daiktų. Jei ne aštri Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės akis, būtų pražuvusios.

Nuotr. Justės Mocevičiūtės