„Traukinys į mirtį“ ir vienas jo keleivių – Kazimieras Skučas

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, kovo 15 d., penktadienį, 17 val. bus pristatyta viena biografinio televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis, skirta paskutiniam 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brig. gen. Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį. Renginyje dalyvaus filmo kūrybinė grupė.
Istorinėje Prezidentūroje pristatomoje ciklo dalyje bus parodytos unikalios, šiemet iš JAV, kur gyvena jo palikuoniai, atsiųstos K. Skučo jaunystės ir gyvenimo šeimoje nuotraukos, įrašyti jį pažinojusių žmonių prisiminimai, istorikų mintys apie visai Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14–15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos Prezidento posėdį, nulėmusį ne tik visos šalies, bet ir K. Skučo bei A. Povilaičio tragiškus likimus. Filme bus papasakota apie šių pareigūnų paskutinę kelionę 1940 m. birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos palydint savo šeimas, analizuojamas kontroversiškai vertinamas „paskutiniojo posėdžio“ metu priimtas sprendimas suimti minėtus pareigūnus.
Filme panaudota dalis Maskvos pakraštyje, buvusiame specialiajame NKVD objekte Komunarka, filmuotos medžiagos. Būtent į Komunarką buvo atvežti ir užkasti Butyrkų ar Lefortovo kalėjimų rūsiuose sušaudytų trijų tarpukario Lietuvos ministrų – K. Skučo, A. Tamošaičio ir J. Čapliko – kūnai. Apytikrę jų kūnų užkasimo vietą pavyko nustatyti „Kauno dienos“ žurnalistinio tyrimo metu, kelis kartus keliaujant tuo tikslu į Komunarką.
Viešoji įstaiga „Aspectus memoria“, vadovaujama Jono Ohmano, kuria šešių dalių dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklą „Traukinys į mirtį“. Jame pasakojama apie 1940 m. liepos 23-ąją iš Kauno į Maskvą slapta išvežtus ir ten sušaudytus aukštus Lietuvos valstybės saugumo ir karinės žvalgybos pareigūnus K. Skučą, A. Povilaitį, J. Statkų, J. Čapliką, K. Dulksnį, P. Spiridonovą (Lašą), J. Kazlauską, P. Kirlį, J. Matusaitį ir kt. Šio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.
K. Skučas gimė 1894 m. kovo 13 d. Mauručiuose. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, 1914 m. įstojo į Peterburgo mokytojų institutą, bet 1915 m. buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę ir išsiųstas mokytis į Čiugujevo karo mokyklą Ukrainoje, o, baigęs ją, – į frontą Rumunijoje. 1918 m. sugrįžęs į Lietuvą, organizavo milicijos būrį Dauguose ir Alytuje. 1919 m. pradžioje stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dirbo Alytaus, Marijampolės, Suvalkų komendantu. 1924 m. baigęs karo mokyklą Kaune, tapo Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininku, greitai kilo karjeros laiptais. 1934–1938 m. dirbo Lietuvos karo atašė Sovietų Rusijoje. 1938 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Karo mokyklos viršininku. 1939 m. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1939 m. pavasarį išėjo į atsargą, dirbo vidaus reikalų ministru Jono Černiaus ir paskutiniame Antano Merkio ministrų kabinetuose. Pastarojo kabineto sprendimu, vykdant 1940 m. birželio 14–15 d. SSRS ultimatumą, K. Skučas su Saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu buvo suimti ir uždaryti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o, sovietams okupavus Lietuvą, buvo išvežti į Maskvą ir 1941 m. liepą sušaudyti.

Maloniai kviečiame.
Pranešimą parengė „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė