„Rail Baltica“ projektas: ir valstybės, ir žmonių naudai

Artėjant realiems tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ geležinkelio  statybos darbams, Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) beveik kas savaitę vyksta pasitarimai su projekto organizatorės – Susiekimo ministerijos, taip pat UAB „Rail Baltica statyba“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Kelprojekto“ ir kitais suinteresuotais asmenimis. Žemės ūkio ministerija, siekdama apginti ūkininkų interesus, taip pat aktyviai dalyvauja šiose diskusijose.
Tarptautinis transporto projektas „Rail Baltica“ vieninga standartine geležinkelio linija sujungs Suomiją ir Estiją, Latviją, Lietuvą bei Lenkiją su kitomis ES valstybėmis. Projekto tikslas – plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus.
Lietuvos Vyriausybė jau patvirtino ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinės vėžės specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli planuojamos tiesti geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos vieta. Žemės visuomenės poreikiams prireiks Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Šią žemę, kurios bendras plotas yra apie 945 ha, nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1200 žemės savininkų.
Nacionalinė žemės tarnyba aktyviai bendradarbiauja su institucijomis, susijusiomis su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu, ir sprendžia klausimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo, žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų tikrinimo ir turto vertinimo ataskaitų rengimo, taip pat dėl teisinių galimybių ūkininkams naudoti paimtą visuomenės reikmėms žemę, iki bus pradėta tiesti geležinkelio vėžė.
Numatoma, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas turi būti įgyvendintas 2018 m. pabaigoje. Šiuo metu jau baigtas parengiamasis etapas, atlikti žemės sklypų, kurie buvo įregistruoti preliminariais matavimais, kadastriniai matavimai. NŽT teritoriniams padaliniams ketinama pateikti apie 1000 kadastrinių matavimų bylų, kurias jie turės patikrinti. Kol kas daugiausiai kadastrinių matavimų bylų parengta ir pateikta NŽT Pasvalio skyriui, o štai Jonavos ir Kėdainių rajonuose esančių žemės sklypų kadastrinių bylų dar parengta nedaug.
Sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priims NŽT, o Susisiekimo ministerija turės informuoti žemės sklypų savininkus, kad jie turi atvykti pasirašyti šių sprendimų. To nepadarius, ginčas dėl atlyginimo dydžio už paimamą žemę visuomenės poreikiams turės būti sprendžiamas teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Kito lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimas už paimamą žemės sklypą ypatingos svarbos objektui statyti nėra numatytas.
Daugeliui žemdirbių rūpi, ką reikės daryti su geležinkelio vėžės padalintais žemės sklypais. Vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, ypatingos svarbos objektams žemės mainai nenumatyti. Tačiau žemės savininkai, norėdami sustambinti žemės sklypus, gali atlikti tarpusavio žemės mainus ar kitus Civiliniame kodekse numatytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

ŽŪM inf.