Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose – prioritetas ilgalaikiam įžuvinimui

Lietuvos ežerų ir upių įžuvinimas ir žuvininkystės sektoriaus administravimas Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę: siekiant efektyviau atlikti žuvų įveisimo darbus, gausinti žuvų išteklius, gerinti verslinės bei mėgėjų žvejybos sąlygas,  Žemės ūkio  ir Aplinkos ministerijos sutarė nuo 2018 m. žuvų įveisimą į valstybinius vandens telkinius sutelkti vienoje institucijoje – Žuvininkystės tarnyboje. Nuo šiol Žuvininkystės tarnyba įveis į vandens telkinius savo išaugintas žuvis, taip pat pirks žuvų valstybinių vandens telkinių įžuvinimui iš privačių žuvininkystės bendrovių. Įžuvinimas ir toliau bus vykdomas tiek biudžeto lėšomis, tiek tikslinėmis Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.

Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, Lietuvos vidaus vandenų įžuvinimas yra gerai organizuotas, nesirengiama kelti jokių esminių pertvarkų šioje srityje.

„Manau, kad Lietuvos vidaus vandenų įžuvinimo organizavimą esame sureguliavę protingai, vykdome optimizavimą – peržiūrėjome procesus, veiklas, atsisakėme funkcijų dubliavimo, pereiname nuo trumpalaikio prie ilgalaikio įžuvinimo planavimo. Viskas juda gera linkme ir todėl šioje srityje nematau pagrindo kažką keisti iš esmės ar perskirstyti funkcijas tarp ministerijų“, – sakė žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.

Turėdama ilgametę patirtį Žuvininkystės tarnyba Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro, Šilavoto veislininkystės grupės, Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupės tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose veisia vis daugiau žuvų rūšių, prioritetą teikdama žuvų rūšims, kurios yra vertingos kaip verslinės ir mėgėjų žvejybos objektai, taip pat retoms ir saugomoms žuvų rūšims. Tokios žuvys kaip lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, kiršliai, unguriai, aštriašnipiai eršketai, sterlės, sterkai, ūsoriai, plačiažnypliai vėžiai – tai retos, saugomos ir vertingos žuvų rūšys. Lynai, karpiai, šamai, auksiniai karosai, lydekos – žuvys, pageidaujamos žvejų mėgėjų.

Šiuo metu čia veisiama net 18 rūšių žuvų, kasmet į valstybinius vandens telkinius išleidžiama vidutiniškai apie 13 milijonų vienetų paaugintų žuvų ir vėžių jauniklių. Tobulinamos esamos technologijos ir diegiamos naujos, siekiama į vandens telkinius išleisti tik gyvybingus, paaugintus žuvų jauniklius.

Siekiama ilgalaikių planų

Norint užtikrinti mokslininkų rekomenduoto įveisti žuvų kiekio užauginimą Lietuvos ūkiuose ir tikintis užtikrinti žuvų įžuvinimui įsigijimą konkurencingomis ir ekonomiškai pagrįstomis kainomis, 2017 m. gruodžio 21 d. buvo patvirtintos Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018–2020 metais programa ir Žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai 2018–2020 metais programa. Programose numatyta, kokių rūšių ir amžiaus žuvų kokie kiekiai bus reikalingi įveisti į valstybinius vandens telkinius per trejus artimiausius metus.

2013-2017 metais Aplinkos ministerija taip pat organizavo žuvų į valstybinius vandens telkinius įveisimo darbus. Aplinkos ministerijos organizuojami žuvų įveisimo darbai finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, kurios lėšas sudaro ir žvejų mėgėjų mokami mokesčiai už žvejybos leidimus, o žuvys perkamos iš privačių tvenkininės žuvininkystės bendrovių. Daugiausiai buvo nupirkta lydekų, karpių, lynų, šamų, starkių, augalėdžių ir kitų rūšių žuvų Iš viso 2014 m. į vandens telkinius išleista 592,5 tūkst. vnt., 2015 m. – 389,4 tūkst. vnt. o 2017 m. – 126,4 tūkst. vnt. minėtų rūšių žuvų paaugintų jauniklių.

Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis Žemės ūkio ministerijos patvirtintas programas. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina ŽŪM įgalioja institucija. Visa tai nustatyta Žuvininkystės įstatymu.

ŽŪM inf.