NAUJIENOS
Padėkota už tradicijų saugojimą
Toliau
Atgal

Žmogaus ir gamtos santykyje reikalingas balansas

Kategorija:

Miestas:
Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis kartu su Seimo nariu Jonu Jaručiu (dešinėje) kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, siekdami išsiaiškinti, ar išties Juodymo pelkėje, esančioje Rokiškio rajone, šalia Juodupės, aptiktos augmenijos ir gyvūnijos rūšys yra tiek svarbios, kad negalima aktyviai eksploatuoti čia susidariusio durpyno, kurio vertė – apie 80 mln. eurų. Ministras pasirinko aplinkosaugos pusę.

Dviejų kare – trečiojo pergalė

Liaudies išmintis byloja, kad ten, kur du pešasi, laimi trečias. Panašiai atsitiko ir su Juodymo pelke. Dalyje jos dar nuo tarybinių laikų kasamos durpės, tačiau dėl daugiau kaip 200 ha ploto eksploatavimo ietis surėmė dvi stambios durpių gavybos ir realizavimo įmonės. Tai AB „Rėkyva“ ir UAB „Legra“. Kol verslininkai ieškojo teisybės, pelke susidomėję aplinkosaugininkai pareiškė, kad joje durpių gavyba negalima. Jų teigimu, pradėjus kasti durpes būtų visiškai sunaikinta iki šiol išlikusi nors ir nesaugoma aukš­tapelkė ir joje aptinkamos saugomos paukščių, vabzdžių ir augalų rūšys. Aptiktos į Raudonąją knygą įrašytos trys žinduolių rūšys – baltasis kiškis, šermuonėlis, lūšis, aš­tuonios paukščių – vapsvaėdis, mažasis erelis rėksnys, sketsakalis, tetervinas, pilkoji gervė, žvirblinė pelėda ir pilkoji meleta. Šalies gamtininkams ypatingą nerimą sukėlė iškilęs pavojus griežtai saugomai drugių rūšiai – pelkiniam satyrui. „Ministro klausiau, ar daugiau niekur kitur nėra šių rūšių, pasirodo – yra“, – po susitikimo su ministru įspūdžiais dalijosi J. Jarutis.

Prarastos darbo vietos

„Galbūt mano noras, kad Juodymo durpynas būtų eksploatuojamas, nėra labai toliaregiškas, palyginti su aplinkos ministro požiūriu, bet durpynas buvo ištirtas ir duoti visi leidimai jį eksploatuoti. Nekalbu apie darbo vietas. Kalbu apie durpyno eksploatavimo ekonominį efektą visai Lietuvai. Aš tikrai nesu prieš gamtą. Gamtą reikia saugoti, ir tai turi daryti specialistai, bet man svarbu, kad į rajoną ateitų kuo daugiau investuotojų, kad žmonės turėtų galimybes dirbti ir užsidirbti, – kalbėjo Rokiškio rajono meras A. Vagonis. – Man buvo pateikta informacija, kad Lietuvoje tai yra paskutinis didelio našumo durpių telkinys, kurį būtų galima eksploatuoti.“
Meras pažymi, kad pretendentė į durpyno eksploatavimą UAB „Legra“ savivaldybei paprašius pateikė būsimos gamyklos projektą ir ketinimų protokolą. Numatyta vietoje daryti ir fasuoti durpių substratus. Tad būtų išvežama ne žaliava, o pagamintas produktas. Įmonėje buvo numatyta įkurti 30 darbo vietų. „AB „Rėkyva“ , kuri jau dabar eksploatuoja dalį Juodymo durpyno, išveža durpes, bet ateityje galbūt ir jie prisijungtų ir įsteigtų vieną kitą darbo vietą“, – sakė meras ir pabrėžė, kad jis nebūtų pritaręs durpyno eksploatavimui, jei durpės būtų tik iškasamos ir išvežamos.
Mero įsitikinimu, geriausias būdas priversti verslininkus padidinti darbuotojams atlyginimus yra konkurento atvedimas. Ir tada ne tik žmonės geriau uždirba, bet ir išryškėja neskaidrumo atvejai. „Manau, tada ir AB „Rėkyva“ aktyviau pradėtų ieškoti būdų, kaip padidinti atlyginimus“, – svarstė rajono meras ir pažymėjo, kad Rokiškio rajoną jis mato kaip išvystytos pramonės zoną, tad vienas jo tikslų – pritraukti kuo daugiau investuotojų.

Veiklą leido, bet nepasitiki

„Draudimą eksploatuoti Juodymo durpyną suprasčiau, jei prieš tai būtų kilę kokių abejonių“, – pažymi A. Vagonis. Planuojamo durpyno Juodymo pelkėje poveikį aplinkai vertino UAB „GJ Magma“. Aplinkosaugininkai piktinasi, kad dabartinė tvarka leidžia suinteresuotoms įmonėms poveikio aplinkai vertinimus užsakyti iš trečiųjų šalių, o vėliau juos pateikti kaip pagrindinius dokumentus Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriais remiantis ir priimami sprendimai dėl gamtinių objektų eksploatavimo. „Vertinimą atliko nepriklausomi ekspertai, ir kilus nepasitikėjimui galima pasitelkti kitą ekspertą“, – pasiteiravus, ar teisingas sprendimas poveikio aplinkai vertinimą perduoti privačių asmenų įmonėms, sakė Seimo narys J. Jarutis. „Manau, turėtų būti daugiau principingumo. Jei valstybė įmonei išdavė licenciją, valstybė ir turi pasitikėti licencijuota įmone, prisiimdama atsakomybę už veiklos skaidrumą. Tarnautojai ar specialistai, duodantys leidimus, atstovauja valstybei, tad jie turi būti atsakingi ir už tos įmonės veiklos kokybę. Kyla įtarimų, būtina aiškintis, ar licencijuota įmonė yra tikrai nepriekaištingos reputacijos, – teigė rajono meras A. Vagonis. – Įmones, kurioms suteiktos licencijos ir kurioms nėra pateikta jokių pretenzijų, reikia ir mums patiems gerbti. Gerbkime jų darbą. Pagaliau gerbkime pinigus. Juk už darbą verslininkai įmonei sumokėjo.“ Mero pastebėjimu, tiek AB „Rėkyva“, tiek UAB „Legra“ yra vokiečių bendrovės ir preciziškai laikosi įstatymo, tad jei vertinant poveikį aplinkai būtų kilę kokių neaiškumų, jie nebūtų ėmęsi tolesnių veiksmų.

Pirmumas gamtai ar žmogui

Poveikio aplinkai vertinimas reikalingas imantis vos ne kiekvieno projekto, ir dalis jų gali susidurti su panašiomis problemomis. „Gamtosaugoje labai aktyvus nevyriausybinis sektorius. Kad ir vilkų saugojimas. Per metus vien Kupiškio rajone vilkai išpjovė per 70 galvijų. Jie eina į kiemus ir pjauna šunis. Tačiau juos reikia saugoti, – kalbėjo Seimo narys J. Jarutis. – Tas pat pasakytina ir apie saugotinas teritorijas. Tikslai labai geri: išsaugoti gamtą. Bet ir žmogui toje gamtoje turi būti vietos. Žmogus turi gyventi, dirbti ir užsidirbti. Lietuvoje yra saugomi tūkstančiai hektarų pelkynų. Saugokime juos, nebeplėsdami plotų naujais, kuriuose gyvena ir kituose pelkynuose sutinkamos rūšys.“ Seimo narys sako, kad kartais net sunku suvokti, kas saugoma. Ir pamini Lėvens draustinį Kupiškio rajone. „Žmonės atsiėmė žemę, bet ūkinės veiklos ten plėtoti negali. Plotas virsta šiukšlynu ir šabakštynu. Arba Karsakiškis. Gyventojai dūsta nuo dūmų, o daryti aplinkkelio neleidžiama, nes pievose gyvena kažkoks vabaliukas“, – pastebėjimu pasidalijo Seimo narys ir pažymėjo, kad vis dėlto reikalinga analizė, ar tikrai Lietuvai reikia tiek saugomų teritorijų, kuriose griežtai reglamentuojama žmogaus veikla. „Manau, pirmiausia turi būti žmogus, – Seimo nariui pritarė Rokiškio rajono meras A. Vagonis. – Išsaugojame pelkę, bet prarandame 30 darbo vietų. Susidėliokime pagaliau, ko mums reikia. Laukti, kol Lietuvoje žmogų įrašysime į Raudonąją knygą?.. Jei toks mūsų tikslas, tada tiesiai ir pasakykime, kad ES investuoja Lietuvoje į tai, kad būtų išsaugota gamta, kuria galėtų pasigrožėti atvykstantys turtingi žmonės iš kitų šalių. Nemanau, kad tokia strategija yra bloga. Tačiau už tai ES turėtų Lietuvai mokėti kompensaciją. Visame pasaulyje žalieji kovojo ir kovos, neretai reikšdami ir perteklinius reikalavimus. Man svarbiausia žmogus ir kad jis turėtų darbą, turėtų pragyvenimo šaltinį.“

Genovaitė Paulikaitė
„Savivaldybių žinios“ Nr.2
 
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai

Litvakų atminimo sodas

Barstytalių apžvalgos bokštas

  • Edukacinės programos
  • Nakvynė

Laukime Užgavėnių kartu!







Politikų žodis

Mano kraštas

Partneriai