Živilė Milerytė: ar mokykla turi mokyti kurti aukštąją kultūrą?

Kategorija:

Miestas:
Živilė Milerytė: ar mokykla turi mokyti kurti aukštąją kultūrą?
Šiuolaikinė visuomenė įsprausta į rėmus pamiršta kūrybos laisvę. Žmonės, laužančių standartus, keičiančių požiūrį į meną  yra tik mažuma. Kodėl modernusis menas išaukštinamas kūrėjų, bet ne žiūrovų (ar vartotojų)?
Kada mane pakvietė į mano mokyklos, kurią baigiau, renginį, nekantriai jo laukiau. Tik nesupratau šiuolaikinių mokinių ir mokytojų: renginio scenarijus įprastas, vaikų pasirodymai  – išlikę tie patys, netgi šokių choreografija  tokia pat kaip prieš dešimt metų. „Juk mokytoja  ta pati“, – pasiaškinau priežastį.
Kodėl mokyklos nėra linkusios keisti sistemos ir ugdyti „kitokį“ vaiką? Mokinį, kurio nevaržo standartai ar  baimė likti nesuprastam. Dabartinė mokykla, kuri deda vaiko pasaulėžiūros pamatus laikydamasi senų tradicijų, o jų šešėliai užgožia kūrybos laisvę. Jei leisime asmenybei „perlipti“ standartus ir kurti meną, mes padėsime kultūrai tapti įvairesnei.
Pasak ispanų filosofo O. Y.Gasseto, nepopuliarumas susijęs su menininko prigimtimi – ji turi neatitikti daugumos skonio.O. Y. Gassetas išgarsėjo tada, kai darbai nebuvo priskiriami įprastai kūrybai.  Jo esė „Meno dehumanizavimas“aptariamas neišlavintas žmonių skonis. Galima teigti: todėl modernus menas yra nepopuliarus. Jeigu besiformuojančiai asmenybei būtų pateikiami ne tik klasikiniai Mocarto kūriniai, bet ir naujausi,  pripažinti DJ muzikos darbai, tai jau būtų indelis į modernaus meno sampratą.
Lietuvos jaunimas perėmęs vakarietišką kultūrą, įpratęs prie naujųjų technologijų, yra plataus akiračio, bet ne visada drįsta pasipriešinti  nusistovėjusiai tvarkai. Tik žingeidus, smalsus jaunimas  kuria Lietuvos kultūros ateitį, o ne žengia praeities pėdomis.Mokinys dažnai  baiminasi prieštarauti mokytojui, o mokytojas nenori skirti laiko naujoms kūrybos paieškoms. „Koks dar šokančio žiūrovo teatras?“ – paklaustų mokytojas, kuris teatrą įsivaizduoja tik įprastu formatu.Taigi mokiniai lieka įsprausti į laiko patikrintą kūrybą ir nesužino apie naujausias meno tendencijas.
Šiuolaikinės kultūros tendencijos diktuoja taisykles, kurių švietimo įstaigos nepajėgia pritaikyti ugdymo procese. Pavyzdžiui, autorė TiiuVirrandknygoje „Jaunimui apie meną“ pabrėžia, kad „ieškojimas anksčiau nenaudotų išraiškos priemonių veda mus link naujos kūrybos, o tokio meno, kaip prekės vertė tampa vis didesnė.“ Tačiau kiek mūsų šalyje vertingas šitoks menas? Kaippakelti jos vertę, jei susidomėjimas didėja vėžlio greičiu?
„Mokykla turi mokyti kurti aukštąją kultūrą“, – pasakoja socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Pasak jo, modernusis menas praras vartotojus dėl ypač siauros  auditorijos.  Teatro salės pilnos žiūrovų popsiniųrenginių metu, tačiau auditorijos nelieka, kai rodomi spektakliai,  kurie reikalauja platesnio akiračio. „Niekas nekalba apie „Science art“ (mokslo meną – liet.), „Video art“ (video meną – liet.), kurie yra visiškai nauji, bet juos reikia mokykloje išmokyti“, – vardina priežastis T. Lagūnavičius.
O ar Lietuvos mokyklos skatina domėtis aukštuoju menu? Ne,  jie linksta prie to paties siauro mąstymo, tarsi ribodami žmonių individualumą. Mokykla vadinama kultūros tašku miestuose ir kaimuose, tačiau kokia gali būti kultūra, jei yra ribotas visuomenės požiūris? Žinau tik viena: buvusios mokyklos durų nebeatversiu, nes apsilankiusi, nepatyriau nieko naujo,  dvasinės atgaivos nepajutau.

Živilė Milerytė
Kauno jaunimo mokyklai ir suaugusiųjų mokymo centro IKT specialistės.
 

Mano Krastas