Zita Stalauskienė: nemanau, kad gyvensiu ilgiau negu skirta, svarbu kaip nugyvensiu

Kategorija:

Miestas:
Zita Stalauskienė: nemanau, kad  gyvensiu ilgiau negu skirta, svarbu kaip nugyvensiu
Zita Stalauskienė iš Rokiškio (73 m.), daugiau nei 18 metų vadovauja Rokiškio sveikatos klubui. Tačiau taip nebuvo visada.  Mokykloje kūno kultūros pamokos nebuvo jos mėgstamos, nes buvo maža, negreita. Gyvendama su vyru niekada negalvojo apie sveikuoliškumą. Kadangi vyras buvo muzikantas, nė vienas renginys nebuvo susijęs su sveika gyvensena.
 
Gedulas ir nežinomybė gąsdino
 
„Man buvo 46-eri, kai mirė vyras. Būsena tokia, lyg staiga sustojo ir mano gyvenimas. Nors buvo vaikai, darbas, bet nežinojau, kaip toliau gyventi, ką turiu daryti. Po poros mėnesių kaimynė pasiūlė bėgti į ežerą. Pamaniau, kodėl gi ne?! Tai buvo 1991 m. balandžio 23-sios rytas, basos pėdos „čirškė“ ant šalnos. Kelios moterys jau maudėsi, skatino ir mane“, – moteris pagalvojo: jei gali jos, gali ir ji...
 
Po šalto vandens „šoko“ bėgo namo tokia lengva, atrodė, kad išaugo sparnai: „Grįžusi išvaliau kambarius, išlėkiau į darbą, visiems džiaugiausi ir gyriausi. Nuo to laiko 12 metų iš eilės ištisus metus nepraleisdavau  maudynių. Net savaitgaliais pati eketę išsikirsdavau, išsemdavau sniego „ košę“ iš eketės ir panirdavau. Esam su drauge niurktelėję į eketę prie 32 laipsnių šalčio“.
 
Ne vienam toks sveikuolių pomėgis atrodė keistas, pradžioje stebėjosi; negi  neužtenka vonioj nusiprausti, kam lįsti į šaltą vandenį. „Kai pradėjau ir galvą panardinti į vandenį, praėjo seniau dažnokai  kankinę galvos skausmai; mankštų ir maudynių dėka pasitraukė ir anksčiau nesyk kamavęs radikulitas,“ - džiaugėsi Z. Stalauskienė. Ji drauge su bendraminčiais pasinėrė į Rokiškio sveikuolių klubo, kurį subūrė ir sumaniai vedė Augutis Kriukelis, veiklą.
 
Pirmas maratonas sulaukus 50 metų
 
Lietuvos sveikuolių judėjimui nusipelniusi moteris pasakoja, kad per tuos metus išbandė daug visko: „Esu badavusi keletą kartų, tris maratonus prabėgusi. „Pirmas mano maratonas buvo 1995 m. Palangoje, sveikatos šventėje, sulaukus 50 m., taip atžymėjau savo jubiliejų. Specialiai tam nesiruošiau, tačiau kasdien bėgiodavau po keletą km link ežero ir atgal.“ - prisimena klubo vadovė. Šypsodamasi dar priduria: „Bėgau 5 valandas tuos 42 km, atbėgau paskutinė, manęs nebesitikėjo sulaukti, bet - parbėgau.!.. Buvo įdomi patirtis. Neveltui sakoma, jog maratonas prilygsta savaitės badavimui.“  Trečiąjį savo maratoną, tąkart Stokholme,  Z. Stalauskienė įveikė per 4 val. 38 min. ir buvo „viduriuke“ tarp įvairaus amžiaus bėgikių.
 
Veiklos netrūksta
Zitos rytas prasideda 5.35 val. o  6.15  susitinka su draugėmis, eina su šiaurietiško ėjimo lazdomis į mišką už ežero, kur moterys kartu daro mankštą.  Zita sako, jog dabar dar nesimaudo,  tačiau Rokiškyje vėl yra jaunų žmonių, kurie maudosi vasarą-žiemą. Jai svarbu pabūti gamtoje, kur su draugėm ir mankštinasi, o nuo pavasario iki vėlyvo rudens  ir maudosi,  ir žoliauja. Vasarą iki ežero ar sodų mina dviračiais.
 
„Kas rytą su draugėmis gamtoje praleidžiame porą valandų.  Iki šiol turiu begalę  kitos veiklos: priklausau Caritui, dalinam maistą žmonėms, dirbu Carito bibliotekoj, lankau Švento rašto skaitymo būrelį, šefuojame vargstančius, neįgalius žmones. Turiu sodą, tris suaugusius vaikus, Norvegijoje įsikūrusias dvi buvusias globotines. Dviratis dabar mano didžiausias draugas. 70 mečio proga man vaikai naują padovanojo; juokauju, kad tai „mano mersas,“ - džiaugiasi 4 anūkų močiutė.
 
Svarbu ne kiek gyvensi, o kaip
 
„Sveikuoliai padarė pradžią Lietuvoje, tiek daug sveikatos mokyklų, paskaitų, renginių organizavom“, - prisimena sveikos gyvensenos judėjimo pradžią Lietuvoje sveikuolė.
 
Zita Stalauskienė tvirtina, kad sveikuoliškas gyvenimo būdas ją stipriai pakeitė: „Aš nemanau, kad  gyvensiu ilgiau negu skirta, svarbu kaip nugyvensiu. Visi mes mirsim. Dabar kitaip ieškau savo negalavimų priežasčių, mąstau, kur „nusivažiavau“, ką ne taip darau. Ieškau priežasčių savyje, ir vėl kapstausi pirmyn.“
 
„Atsimenu, Dainius Kepenis kažkada išsakė mintį, jog ateis laikas, kai sveika gyvensena apims Lietuvą, anūkai tęs mūsų darbus, o mes, pirmieji pradėję sveikuolių judėjimą, sėdėsim garbingai lyg aksakalai, ir džiaugsimės sveika visuomene. Manau, kad taip ir vyksta.. Pažadino tai sveikuoliai visoje Lietuvoje. Pradžioje daug kas šaipėsi, o dabar pagarbiai vertina ir tęsia, įkūnydami sveikas idėjas. Ir mano klubui reikia šviežio vėjo, jaunos veiklios pamainos, kuri patrauktų daugiau jaunų rokiškėnų.  Lai tad kuo greičiau tai ateis, ir toliau per kartas tęsis sveikuolių bendrystė vardan šviesos ir gėrio, lai visada bus sieloj šventė!“ - visiems bendražygiams ir sau linki  Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės  narė.
 
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt
 
 

Mano Krastas