NAUJIENOS

Žiemos spindesy vasaros ilgesys

Kategorija:

Miestas:
„Gražumas Neringos kada į ją beužsuktumei. Žiūrinėju internete paskelbtas Neringos mero Dariaus Jasaičio nuotraukas, iš kurių dairosi padūkėlė žiema, įvairiausiais raštais Neringą išmarginusi. O už tų raštų – traška marių ledas, stiprumą išbandyti gundantis žvejus. Kažkur už kopų ir pušynų ošia šalčiui nepasiduodanti jūra. Ir jos ošime iškylą rudenėjančios Neringos prisiminimai.
Paskutinis rugsėjo ketvirtadienis Neringoje
Tada vykusiame Neringos savivaldybės tarybos posėdyje buvo aiškiai juntama: išskirtinius iššūkius sprendžiančiai Neringai reikalinga išskirtinė tvarka. Tarp kitų tąsyk priimtų sprendimų, taryba nutarė atleisti nuo vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją nukentėjusius 1991 metų sausio 11-13 dienomis nuo vykdytos SSRS agresijos ir po to buvusių įvykių.
Šiame posėdyje taryba poros savaičių atostogų išleido savivaldybės merą, o iki atostogų – į komandiruotę, į Los Andžele vykstančias Lietuvių dienas. „Noriu pažiūrėti, kur išvyksta mūsų kolektyvai, už kurių keliones pats balsuoju. Mūsų meno kolektyvai labai daug važinėja. Vyko į Pietų Korėją, du kartus į JAV, Prancūziją, Vokietiją, o sugrįžę pasakoja, kaip jie Lietuvai atstovavo. Nusprendžiau vieną kartą pats savo akimis įsitikinti, kaip ten tas Lietuvos garsinimas vyksta“, – juokavo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis prieš išvykdamas į Los Andželą.
Tačiau tai, kad jis vyksta į Lietuvių dienas Los Andžele kartu su Neringos kapela „Joldija“, tik sutapimas. Jau anksčiau meras buvo gavęs kvietimą atvykti į JAV dėl planuojamo kurti filmo „Sibiras“. Dalis šio filmo bus filmuojama Neringoje. Bestseleriu tapusios knygos „Tarp pilkų debesų“ autorė – JAV rašytoja Rūta Šepetys pasirinko Los Andžele gyvenantį lietuvių kilmės režisierių Marių Markevičių. Jo tėvai patys nemažą dalį filmo kūrimo išlaidų padengs. Prodiuseris Žilvinas Naujokas, jis buvo ir filmo „Tadas Blinda“ prodiuseris. Filmo kūrėjai jau buvo atvykę apsižiūrėti į Neringą, kur filmuos kelias scenas. Neringoje bus filmuojama išsilaipinimo Sibire scena. Filmavimas vyks žiemą, kai Neringoje nebėra poilsiautojų. „Manau, Neringai ir Lietuvai garbė, kad pas mus bus filmuojamas šis filmas. Be to, Neringai labai didelis dalykas ir ne sezono metus atvykstanti 200 žmonių filmo kūrėjų grupė“, – pažymėjo meras.
Po kelių dienų iš JAV atskrido žinutė. Meras džiaugėsi švente, kurioje dalyvavo net Los Andželo meras, o naujam Lietuvos konsului Dariui Gaidžiui neringiškiai įteikė savo krašto simbolį – vėtrungę. „Tai pirmasis naujai įsteigto konsulato papuošimas“, – sakė meras. 
Prieš kelionę į Los Andželą parengtą šį interviu su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu buvo publikuotas „Savivaldybių žiniose“ spalio mėnesį.
Gerbiamas mere, sakoma, kad pavasarį ruošk roges žiemai, o žiemą – vežimą, tad kokius pamąstymus apie ateinantį sezoną sukelia pasibaigusi vasara?
Visą laiką sakau: kai yra sezonas, mums daugiau žmonių nereikia. Užtenka tiek, kiek atvyksta. Mums labai svarbu, kad jiems būtų kuo patogiau ir įdomiau pas mus ilsėtis, kad pas mus visi rastų, kuo užsiimti. Turime tobulinti dviračių takus, nes pasivažinėjimai dviračiu labai populiarūs. Apskritai to, ką norėtume sukurti poilsiautojų gerovei, labai nedidelę dalį tesame įgyvendiną. Esame pastatę du naujus sporto kompleksus, patvarkę nemažą dviračių tako gabalą. Baigiame suprojektuoti dar devynis žinybinius butus, kuriuose galėtume apgyvendinti specialistus. Užbaiginėjamas ir detaliausi planas, po ko galėsime imtis statyti mūsų žadėtus dengtus teniso kortus. Ne sezono metu juose bus galima priimti apie 60 žmonių. Baigiame ir daugiau detaliųjų planų pasirengti, bet pradėję imtis darbų, kaip visada susiduriame su mūsų tradiciniais iššūkiais, nes mes ir miestas, ir miškas, ir nacionalinis parkas. Kelių direkcija mums skyrė lėšų šaligatvių remontui, bet kai atėjome iki keliuko, kuris Nidą lankantiems žmonėms ne vieną dešimtmetį žinomas, pasirodo, jokiame popieriuje jo nėra. Atrodo, jei keliukas yra, sudaryti reikalingus dokumentus nėra jokių problemų. Tačiau pasirodė, kad to padaryti negalime. Pagal miškų įstatymą jokio trinkelėmis grįsto ar asfaltuoto kelio būti negali. Taigi beveik visi mūsų keliukai, kuriais vaikštome, yra nelegalūs ir jų remontuoti negalime.
Siekiama pakoreguoti miškų įstatymą, kad savivaldybės galėtų laisviau disponuoti miško žeme, gal ir Neringai situacija pasikeis?
Taip, miškų įstatymo pakeitimai yra pats lengviausias kelias kieta danga ar trinkelėmis paklotiems takeliams atsirasti. Be šio įstatymo pakeitimo, norėdami kažką daryti, turime užsukti labai didelį biurokratizmo ratą. Turi būti parengtas detalusis planas, atlikti kadastriniai matavimai, Vyriausybės nutarimas dėl takelio išklojimo rinkelėmis ar kita kieta danga. Tai pareikalauja labai daug lėšų ir laiko sąnaudų.

To nebereikėtų, pakeitus miškų įstatymą, tad dabar kartu su Miškų tarnyba inicijuojame šio įstatymo pataisą.
Kokiais nuveiktais darbais galite pasidžiaugti?
Prieš įvažiavimą į Nidą šiuo metu statome žvejybos agregatų nuleidimo į jūrą įrenginiai. Lygiai tokie patys įrenginiai statomi Juodkrantėje. Kartu bus sutvarkyta ir infrastruktūra. Įgyvendindami šį projektą pirmą kartą iki šiaurinio paplūdimio atvedėme elektrą, vandentiekį, nuotekų surinkimo tinklus. Galbūt kitą vasarą paplūdimyje turėsime normalų tualetą ir galėsime nusiplauti rankas, kas labai svarbu kiekvienam atvykstančiam poilsiautojui. Prieš spalio 9 dieną į Neringą atvykstant Švedijos karaliui kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore turėjome nemažai pasukti galvas, kur Juodkrantėje jis galėtų nueiti į tualetą, jei reikėtų. Ot, dilema. Tačiau dėl galiojančių įstatymų tokią problemą turime.
Nežiūrint visų peripetijų, mes jau turime „Agilos“ centro projekto laimėtojus. Mes jau turime nebeskundžiamą sutartį su statybininkais. Tad šiemet pradedame projektuoti „Agilos“ centrą. Norėdami išvengti griovimo grėsmių, mes beveik nekeičiame pastato formų ir dydžio, tik jis bus labai modernus ir šiuolaikiškas.
Smiltynės vokiečių gynybiniai įtvirtinimai – įdomus objektas, į kurį investavus apie milijoną eurų, Neringoje atsirastų vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje.  Jau dabar ten galima pasivaikščioti ir pastaruoju metu lankytojų vis daugiau atsiranda.
Ir dar vienas dalykas, atrodo, pajudėjo ir detaliojo plano keitimo palengvinimas. Jei viskas eis taip, kaip eina, tikriausiai Neringoje daugiau namų nebegriausime. Jei pavyks man tai pasiekti, bus didžiausias mano darbas savivaldybėje. Matome, kiek vieno namo nugriovimas kainuoja, o tokių namų šiuo metu yra berods 17, o tai reiškia, kad tektų sumokėti apie 17 mln. Eurų. Jei man pavyktų sutaupyti valstybei, o tuo pačiu ir kiekvienam mokesčiui mokėtojui tokią pinigų sumą, leisiu savo pasakyti, kad padariau daug.
Atrodo, kad už tą nugriautą pastatą dabar mokės ne Neringos savivaldybė, bet visi mokesčių mokėtojai?
Galiu pasakyti tik tiek, jog turime žodinį premjero pažadą, kad Vyriausybė į kitų metų biudžetą įtrauks visą sumą.
Paminėjote „Agilą“, bet kaip bus su automobilių stovėjimo aikštele?
Kol kas nerandame būdo šiai problemai spręsti. Galiu pasakyti tik tiek, kad Aplinkos ministerija įtikinta leisti rengti vieno aukšto požeminius garažus. Tačiau kodėl tiktai vieno aukšto? Derimės, kad leistų statyti bent dviejų aukštų arba vienas aukštas po žeme, o vienas – viršuje prie komunalinio ūkio aikštelių, kur negadinamas kraštovaizdis. Ir jei leis, manau, savivaldybės taryba nedvejodama leis statyti šį objektą, kad vienoje vietoje būtų galima sustatyti visas į Nidą atvykstančias mašinas. Ir padaryti ją pėsčiųjų, dviračių ir elektromobilių miestu.
Per vieną vasaros dieną pas mus atvyksta iki 1,5 tūkst. automobilių, bet kol kas negalime reguliuoti jų įvažiavimo, nes aikštelė tik 150 vietų.
O gal į Neringą netolimoje ateityje bus galima atskristi ir lėktuvų?
Kad ir labai mažais žingsneliais, bet link to einame. Šios kadencijos Seimas rengiasi priimti įstatymą, kuris įteisintų specialiųjų planų lokalinį keitimą. Tai reiškia, kad norint kažką daryti, nebereikės keisti viso teritorijos tvarkymo plano. 
Neringoje organizuojama nemažai renginių ir pasibaigus sezonui. Kiek tai prailgina sezoną?
Vis labiau populiarėja jau 16 metų rudenį rengiamas maratonas. Į jį atvykę net Nidoje nebetelpa. Preiloje ir Pervalkoje apsistoja. Prieš tai buvo minimas mūsų švyturių jubiliejus. Naujajam sukako 70 metų, o senajam, kurį vokiečiai atsitraukdami susprogdino, tada buvo irgi 70 metų. Tad bendrai mūsų švyturiams sukako 140 metų. Buvo galimybė žmonėms užlipti į švyturį, tad renginys taip pat sulaukė nemenko susidomėjimo. Išties daug renginių stengiamės organizuoti, bet kol neturime infrastruktūros, be renginių kitų galimybių žmonėms pritraukti kitu metų laiku ir neturime.
Manau, labai negerai, kai ES paramos lėšos yra skiriamos gyvenimo sąlygoms tarp savivaldybių išlyginti.  Kokios sumos skiriamos rajonų centrams trinkelėmis išgrįsti  centrinę aikštę, šaligatviams, nors nuo to žmonių atlyginimai nedidėja. Neringai – apvalus nulis, nes pasirodo pagal šiuo metu galiojančias formules jokių lėšų negalime paimti. Duok Dieve, jei iš europinių pinigų pavyks įrengti požeminius konteinerius. Visa kita liks, kaip yra. Kodėl daromos tokios nesąmonės?  Kad ir keliai. Formulė vienoda visiems, bet sąlygos nevienodos. Labai didelė Neringos keliams skirtų lėšų nukeliauja Smiltynės perkėlai. Perkeliant sunkvežimį asfalto, turime sumokėti apie 100 eurų. Taigi ar tiek pat, kiek kitos savivaldybės, asfalto galime nusipirkti?
Iš 10 kilometrų kelio, kurį pernai sutvarkėme, 3 mln. litų atiteko Smiltynės perkėlai. Už tas lėšas daugiau kaip kilometrą naujo kelio būtume nutiesę.  Ar teisingai skaičiuojama formulė? Kaip dažnai mums dedami apribojimai – „išskyrus Neringos savivaldybę“, taip ir taikant formulę, galėtų tokia nuostata atsirasti – „išskyrus Neringos savivaldybę“.
Kad ir „greitųjų“  paslaugos. Dabar tokia tvarka, kad mūsų „greitoji“ yra priversta jungtis prie Klaipėdos. Tačiau Neringoje „greitoji“ vasarą atlieka šeimos daktaro funkcijas. Kas su širdimi blogai pasijunta, kam reikia vaistus suleisti. Toje teritorijoje neturėtų būti taikomi tokie pat standartai, kaip kitose Lietuvos vietose.

Genovaitė Paulikaitė

 
 
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama