Žiedinė ekonomika atveria naujas verslo galimybes


Miestas:
Žiedinė ekonomika atveria naujas verslo galimybes
Plastiko statistikos „OceanCrusaders“ duomenimis, per metus į pasaulio rinką išleidžiama daugiau kaip 500 mlrd. plastikinių maišelių. Vienam į aplinką išmestam maišeliui įveikti, priklausomai nuo aplinkybių, gamtai prisireikia nuo 5 iki 100 metų.
 
Moksliniai tyrimai rodo, kad jei žmonija nesiims efektyvių aplinką tausojančių priemonių, 2050 metais vandenynuose plastiko atliekų bus daugiau nei žuvies. Pasaulinę atliekų problemą specialistai siūlo spręsti nukreipiant visus įmanomus resursus į žiedinę ekonomiką. Žiedinė ekonomika – tai modelis, priešingas mūsų „įprastam“ linijiniam„gamyba – vartojimas – šalinimas“ principui. Žiedinės ekonomikos tikslas – naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių, o koncentruotis į tai, kad būtų išmetama kuo mažiau atliekų, suteikiant joms antrą gyvenimą, kad gaminiui atgyvenus, tos pačios medžiagos būtų vėl ir vėl iš naujo panaudojamos naujam gaminiui sukurti.  Pasitelkus kūrybiškumą, technologijas naują gyvenimą galima suteikti ir drabužiams, ir baldams, ir kitiems atitarnavusiems daiktams.
 
Šiuo metu Lietuvoje vyksta diskusijos apie žiedinę ekonomiką. Spalio 27 d. dalyvavau apskritojo stalo diskusija apie žiedinę ekonomiką „Žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“, kuri įvyko Klaipėdos miesto Rotušėje.susitikimo metu prasidėjo įdomi diskusija apie ekologiniu požiūriu grįstą ekonomikos modelį – žiedinę (ciklinę) ekonomiką. Tai pažangi Europos Komisijos politika. Siekiama ne tik tausaus ribotų gamtos išteklių naudojimo, bet ir aukštos kokybės produkcijos gamybos, kai ji įtraukiama į uždarą (be atliekų) ciklą. Tai itin ambicingas tikslas. Siekiama atliekas kaip žaliavą naudoti kitiems produktams gaminti taip mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.
 
Visose etapuose siekiama ekologiškai tausaus požiūrio. Tai tenkina prevencijos, pakartotinio naudojimo, atnaujinimo, galimybės patobulinti ar perdirbimo tikslus. Nors nepanaudojamų, neperdirbamų atliekų deginimasyra mažiau priimtinas, jis taip pat yra vienas iš būdų pagaminti aukštos kokybės kietąjį atgautąjį kurą (KAK)  – puikią žaliavą šilumai gauti, o po jo likusius degimo produktus (pelenus, šlakus) galima naudoti kaip statybines medžiagas ar kitais tikslais. Taip racionaliai naudojamas visas turinys, nieko nepaliekant šalinti sąvartynuose.
 
Žiedinė ekonomika – tai ne vien ekologinių, bet ir ekonominių bei socialinių sprendimų kelias, grindžiamas naujais pažangių verslų, aukštų technologijų, aukštos pridėtinės vertės kūrimu, ekonomikos pažanga, naujų galimybių ir darbo vietų požiūriais. Druskininkuose diskusijoje dalyvavę įvairių sričių specialistai (pradedant gamintojais, vartotojais, atliekų tvarkytojais ir baigiant savivaldos, valstybės institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų atstovais ir politikais) išsakė savo mintis, idėjas, siūlymus, įvardino ne tik galimybes, bet ir galimas kliūtis bei problemas.
 
Reikalingas platus visų dalyvaujančių pusių dialogas bendromis jėgomis ieškant tinkamiausių sprendimų, padedančių įgyvendinti naujais iššūkiais grindžiamos pažangios išteklių tausojimo ir racionalaus jų pakartotinio naudojimo sistemos įgyvendinimo. Svarbu atrasti tinkamas paskatas ir įvertinti priimtiniausius mūsų sąlygoms tokio kelio prioritetus. Todėl prasidedanti diskusija – ir svarbi, ir jau dabar sulaukianti dėmesio.
 
Viena pirmųjų viešų diskusijų – pretekstas susimąstyti ir kitoms savivaldybėms. Organizatoriams tai paskata įvertinti kiekvieno Lietuvos regiono specifiką, įtraukiant į diskusiją verslo ir vietos savivaldos atstovus, išgirsti jų poreikius. Jau vyko panašaus pobūdžio diskusijos Druskininkuose ir Marijampolėje, na, o sausio mėnesį numatytas seminaras Tauragėje. Mums – žaliesiems politikams – tai uždavinys sudaryti tinkamiausias sąlygas ir atrasti paskatas verslui bei viešojo sektoriaus įmonėms judėti šiuo pažangos keliu.
 
Stebint ES ir pasaulio ekopolitiką, vertinant Lietuvą valdančios politinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – pagrindines programines nuostatas ir atliekamus veiksmus, taip pat peržiūrint šalies ekonominę, socialinę, verslo aplinką ir galimybes, dar niekada politinė padėtis Lietuvoje nebuvo tokia palanki progresyviam žiedinės (ciklinės) ekonomikos diegimui. Turėdami palankią sprendimų priėmimo poziciją privalome išnaudoti šią puikią galimybę ir atverti kelią labai reikalingai perspektyviai naujovei ir pažangai. Tam turime ne tiek ir daug – trejus metus. Todėl darbas bendradarbiaujant su visų sričių atstovais, mokantis iš klaidų (pirmiausia, savųjų), jas taisant, augant patiems, tobulėjant, ieškant pačių racionaliausių ir tinkamiausių sprendimų ir juos tobulinant yra ir bus mūsų prioritetų viršūnėje. Pirmieji sudėtingi sprendimai gal ne visiškai tobuli – suprantame, kad jie tobulintini ir jau tobulinami, pradėta urėdijų reforma atliekų tvarkymo pertvarkos kontekste jau pradedama įgyvendinti. Tai optimistiškai nuteikianti didelio, labai svarbaus, reikalingo ir atsakingo kelio pradžia. Juo judėti turime visi kartu.
 
Renginyje dalyvavo verslo asociacijų, profesinių sąjungų NVO atstovai, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis, Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža. Atliekų perdirbimo klausimais Lietuvoje mintimis dalijosi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis pristatė Klaipėdos miesto poziciją žiedinės ekonomikos klausimu ir pabrėžė, kad Klaipėdai dar yra kur tobulėti šioje srityje. Jo nuomone, ši diskusija yra itin svarbi ir nevyriausybiniam sektoriui. V. Grubliauskas pabrėžė, jog Klaipėda galėtų būti pavyzdys įgyvendinant svarbių vyriausybinių projektų įgyvendinimo klausimais įskaitant ir žiedinę ekonomiką.
 
Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narė

 

Mano Krastas