Žemaičių piligrimai Romoje neliko nepastebėti popiežiaus Pranciškaus

Lapkričio 7–11 dienomis Telšių vyskupijos tikintieji dalyvavo padėkos piligriminėje kelionėje į Romą, minint Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejų, praėjus ketveriems metams nuo panašios piligrimystės, skirtos Žemaitijos krikštui paminėti Romoje 2013-aisiais. Šią piligriminę kelionę paragino organizuoti Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, koordinavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Vilius Viktoravičius.
Žemaičių piligriminėje kelionėje dalyvavo per du su puse šimto Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių atstovų, kuriuos lydėjo kunigai bei Telšių, Plungės, Mažeikių, Skuodo ir Akmenės savivaldybių merai. Kunigas V. Viktoravičius teigė, jog oficialių asmenų, t. y. merų, dalyvavimas padėkos kelionėje yra itin svarbus, šių atsakingų asmenų dalyvavimu akcentuojama, o drauge ir istorijai parodoma, kad konkreti merų atstovaujama vietovė pritaria ir krikštui, ir vyskupystės įsteigimui bei dėkoja už šias gautas malones.
 
Audiencija pas popiežių Pranciškų
Žemaičių piligrimai, pasipuošę baltomis skarelėmis su Žemaitijos vyskupijos įsteigimo 600 metų ženklais, nešini Lietuvos bei Žemaitijos vėliavomis, dalyvavo trečiadienio bendrojoje audiencijoje pas popiežių Pranciškų. Lietuvių delegacija neliko nepastebėta Šventojo Tėvo. Popiežius Pranciškus pasveikino žemaičių piligrimus, įvardino „Terra Mariana“ – „Marijos Žemė“. Audiencijos pabaigoje kalbėdamasis su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu popiežius Pranciškus pasakė: „Turėjau sapną. Jame mačiau, kad atvykstu į Lietuvą“. Telšių vyskupas visų žemaičių piligrimų vardu įteikė jam Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejui ir Telšių vyskupijos 90-mečiui paminėti skirtą knygą „Telšių vyskupija“, kurią išleido Žemaičių muziejus „Alka“, (sudarytoja E. Spudytė, fotografas R. Eitkevičius).
Po audiencijos žemaičių piligrimai dalyvavo Šv. Petro bazilikoje, prie Katedros altoriaus, aukotose Mišiose. Buvo dėkojama už prieš šešis šimtmečius žemaičiams paskelbtą krikščionių tikėjimą ir už Žemaičių vyskupijos įkūrimą. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė apaštališkais nuncijus Lietuvoje arkivysk. Petro‘as Lopez‘as Quintana. Koncelebravo vyskupas Kęstutis Kėvalas ir Telšių vyskupijos kunigai. Mišiose kartu su piligrimais dalyvavo Lietuvos ambasadorius prie Švento Sosto bei Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas bei Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Italijos Respublikoje Ričardas Šlepavičius.
Pasak Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino, neapsakomas jausmas apima apsilankius vienoje iš svarbiausių Romos bazilikų, dalyvaujant šv. Mišiose, kurios aukojamos lietuviškai, o kartu su tavimi meldžiasi dar beveik 300 tautiečių. „Dalyvavome istoriniame įvykyje – šimtai piligrimų iš Žemaitijos buvo priimti popiežiaus bei meldėsi Šv. Petro bazilikoje, o šv. Mišias lietuvių kalba aukojo ispanas apaštališkasis nuncijus arkivysk. P. Lopez‘as Quintana“, – sakė P. Kuizinas.
Po šv. Mišių Telšių piligrimų grupė lydima mons. dr. Visvaldo Kulboko, Vatikano valstybės sekretoriato Ryšių su valstybėmis sekcijos oficiolo bei Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo, apžiūrėjo pačią šv. Petro baziliką, kurioje, be kitų popiežių, ilsisi ir Jonas Paulius II, taip pat Lietuvių koplyčią Vatikano požemiuose ir kt.
 
Šventojo Pranciškaus gimtasis miestas – Asyžius
Lapkričio 9 d. žemaičių piligrimai keliavo į kitą Italijos miestą – Asyžių, iš kurio kilęs ir kuriame palaidotas vienas garsiausių šventųjų Pranciškus Asyžietis. Aplankyti Asyžių, pasak kunigo V. Viktoravičiaus, nuspręsta neatsitiktinai, šv. Pranciškaus pasekėjai pranciškonų ordino vienuoliai daug gero padarė Žemaitijai čia kurdami vienuolynus, prie jų steigdami mokyklas, šviesdami žmones, keldami bei gydydami jų dvasią. Broliai pranciškonai ir dabar Kretingoje yra įsteigę mokyklą, Klaipėdoje – onkologijos centrą.
Piligrimai taip pat aplankė Porciunkulės koplytėlę netoli Asyžiaus, meldėsi Marijos Madžori bazilikoje, kuri yra pirmoji tarp daugybės Romos bažnyčių, dedikuotų švč. Mergelei Marijai.
 
Popiežiaus rodomi dėmesio ženklai Lietuvai
Vakare piligrimai apsilankė Popiežiškojoje lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje, įsteigtoje kaip seminarija visiems lietuviams kunigams, kurie negalėjo nuvykti į Lietuvą, o karo metais, kai mūsų šalies ambasada buvo uždaryta, tapusioje Lietuvos atstovybe ar lietuvybės centru Romoje. Visą sovietmetį čia buvo puoselėjama lietuvybė ir gyvavo veikli mūsų tautiečių bendruomenė.
Susipažinę su kolegijos atsiradimo ir gyvavimo istorija, žemaičiai turėjo progos pasivaikščiosi po lietuvybės lopšiu Romoje tapusį pastatą, pasigrožėti patalpas puošiančia lietuviška atributika, netgi pasėdėti krėsle, kuriame prisėdęs buvo ir kolegiją aplankęs popiežius Jonas Paulius II. Meras P. Kuizinas kartu su kitų savivaldybių merais pasirašė svečių knygoje.
Susitikime kolegijoje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius prie Švento Sosto ir Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas sakė, kad Šventasis Tėvas siunčia daug dėmesio ženklų Lietuvai ir mano, kad jo sapnas gali išsipildyti. „Rugsėjį, įteikdamas skiriamuosius raštus popiežiui, paminėjau, kad lapkričio pradžioje didelė tikinčiųjų ir valdžios atstovų delegacija iš Telšių vyskupijos lankysis Vatikane. Popiežius Pranciškus pagalvojo ir atsakė: „Tai šita vyskupija, kurią įsteigė ne popiežius“. Šventajam Tėvui taip pat įteikiau Trakų švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką garsinančios Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslo repliką, papasakodamas jos istoriją ir svarbą Lietuvai. Popiežius žiūrėdamas į ją pasakė: „Terra Mariana“ – „Marijos Žemė““,– pasakojo P. Zapolskas. Tikimasi, kad popiežius į Lietuvą atvyks 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. „Jūs visi kartu prisidėjote prie to, kad dar kartą popiežiui pasakytume apie Lietuvą. Ačiū Jums visiems už tai“, – dėkodamas žemaičių piligrimams sakė ambasadorius.
Ši žemaičių piligriminė kelionė į Romą tarsi vainikavo Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metų programą. „Baigėsi aštuoneri ypač religinei bendruomenei reikšmingi metai, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metų programą. Kartu nuveikta daug svarbių darbų, įgyvendinti programoje iškelti uždaviniai, įamžinti svarbiausi su Žemaičių krikštu ir Žemaičių vyskupystės istorija susiję objektai, vietos ir asmenybės. Šiuo jubiliejaus minėjimo programos etapu prisimintos ir krikščioniško tikėjimo, ir mūsų krašto vakarietiškos kultūros šaknys“, – apibendrindamas sakė meras P. Kuizinas.
 
Telšių rajono savivaldybės informacija