Asta Rokickienė: žaliojo miestų veido šiemet laukia rimti pokyčiai

Estetiški želdynai ir kokybiškai sutvarkytos viešosios erdvės – tai kiekvieno miesto veidas, džiuginantis tiek kasdienį praeivį, tiek atvykstantį svečią. Būtent žaliosios miestų zonos sukuria jaukios gyvenvietės įspūdį arba, atvirkščiai, jų trūkumas nuskurdina miestus, paverčia juos betono džiunglėmis. Švenčionių rajono miestai iki šiol negalėjo pasigirti akį traukiančiais želdynais, tačiau dabar tam ketinama skirti didelį dėmesį ir pakankamai lėšų. Apie tai, kaip dar šiemet keisis žalieji Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės plotai, pasakoja Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja-vyriausioji architektė Asta Rokickienė.
Asta, kaip šiandien profesionalo akimis atrodo mūsų miestai, ką juose norėtųsi pakeisti?
Tiek urbanistas, tiek paprastas žmogus įspūdį apie miestą susidaro pravažiuodamas pagrindinėmis jo gatvėmis, tranzitinėmis arterijomis. Mūsų miestų prieigos, pagrindinės jų gatvės apželdinimo prasme yra visiškai nesutvarkytos: nėra aiškių, kokybiškai suformuotų želdynų, iš esmės tai galime vadinti ilgamečiu apsileidimu.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Pabradėje akis bado karinio miestelio laikus menanti betoninė siena, kitapus Vilniaus gatvės esančio žaliojo ploto paskirtis apskritai neaiški, čia – išvažinėta ir numindyta veja. Nors pati gatvė yra suremontuota, bet tvarkingo vaizdo nebėra, ir taip per pusę miesto. Analogiška situacija ir Švenčionių Kūnos, ir Švenčionėlių Žemutinėje gatvėje. Apželdinus tokias vietas, įrėminus jas medžių alėjomis, vaizdas iš esmės pasikeistų. Ypač ši problema aktuali Pabradėje, kuri neturi išreikšto miesto centro.
Pokyčių prašosi ir Švenčionys bei Švenčionėliai, reikia kokybiškai apželdinti šių miestų širdis, pagrindinius pastatus. Štai Švenčionėliuose po Priestočio gatvės rekonstrukcijos tebėra tuštoka, norisi, kad miestas įkvėptų žalumos, todėl dar pernai buvo pasodintos hortenzijos.
Kokių aplinkos tvarkymo projektų planuoja imtis savivaldybė?
Numatome veikti dviem kryptimis – idėjiškai ir praktiškai. Vienu atveju imamės darbų, kuriuos suplanavome dar pernai, antruoju – projektuojame ateities kryptį, kad atlikę būtiniausius darbus po poros metų nesustotume ir turėtume ką veikti.
Tai kas gi suplanuota šiems metams?
Prieš pradėdama pasakoti, noriu pažymėti, kad dar pernai meras iš seniūnų, tarybos narių, administracijos specialistų sudarė darbo grupę, kuriai pavedė suformuoti miestų apželdinimo koncepciją ir pasiūlyti idėjas želdynų tvarkymui ir plėtrai. Šiandien pateiktų pasiūlymų pagrindu kiekviename mieste yra atrinkta iki 15 vietų, kurios per kelerius metus bus sutvarkytos.
Pradžia padaryta šiemet, želdynų tvarkymui biudžete numačius 35 tūkst. Eur, po lygiai kiekvienam miestui. Pirmajam darbų etapui atrinkome po tris didžiausias vietas kiekviename mieste. Jau pradėjome darbus: kraštovaizdžio formavimo profesionalai parinko augalus, derančius su miesto architektūra, tinkančius esamam dirvožemiui ir klimato sąlygoms, įvertino, kad augalai savo estetika džiugintų akį visus metus. Buvo pasirinkti daugiamečiai augalai.
Kodėl būtent daugiamečiai?
Medžiai, krūmai ir daugiametės gėlės pasižymi tomis savybėmis, dėl kurių jas verta puoselėti miestuose: tai ilgaamžiškumas, dinamika, o ir priežiūros, lyginant su vienmečiais, nereikia itin daug. Galų gale, žiūrint pragmatiškai ir ekonomiškai, daugiametės gėlės yra pigesnės nei vienmetės. Pasirinkimo klausimo nebekelia kitų Europos šalių kraštovaizdžio architektai, dizaineriai ar savivaldybės – Vakarų Europos miestuose vargiai rasime masiškai sodinamų ryškiaspalvių vienmečių gėlynų, kaip populiaru daryti Lietuvoje. Tankiai pasodinti daugiamečiai augalai išlieka gražūs visą sezoną, vešliai suaugusios jų lapijos slepia piktžoles, suteikia dirvai pavėsį, todėl reikia mažiau laistyti – taupome ir laiką, ir pinigus.
Minėjote antrąją – idėjinę kryptį. Kas imsis šio darbo ir kada turėsite naujų pasiūlymų?
Labai norime sutvarkyti miestų parkus ir skverus, apskritai įnešti naujų vėjų. Šiandien turime Švenčionių miesto parką, kurio dalis tebėra nesutvarkyta, taip pat didelio potencialo žaliąją zoną Švenčionėlių Priestočio gatvėje.
Norėdami, kad į šias teritorijas būtų pasižiūrėta šviežiu, nešališku žvilgsniu, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus dailės akademija. Birželio pabaigoje pas mus praktikai atvyks septyniolika Architektūros katedros studentų ir trys jų dėstytojai, architektūros ir kraštovaizdžio formavimo profesionalai. Visi kartu jie urbanistiniu požiūriu analizuos aplinką, susitiks su gyventojais ir įvertins jų poreikius, ištirs, kokios naujovės reikalingos mūsų viešosioms erdvėms. Praktikantų akiratyje atsidurs Švenčionių miesto parkas ir Kūnos slėnis, Švenčionėlių centras ir Žeimenos slėnis tarp abiejų Platumų kaimo dalių, tačiau tuo nebus apsiribota – studentai pasižiūrės ir į tuos kampelius, kurių mes neįvertiname, nepritaikome. Apibendrintų jų pasiūlymų sulauksime rugsėjo mėnesį, tai padės savivaldybei dėliotis ateities planus ir numatyti finansavimą jau 2018 m.