Vladimiras Prudnikovas: laikinoji Klaipėdos muzikinio teatro erdvė skambesiu lenkia ir Lietuvos Nacionalinį operos ir baleto teatrą

Penktadienio vakarą nuskambėjusi „Ispaniškoji sarsuela“ žymi naują etapą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veikloje – prasidėjus rekonstrukcijai senajame teatro pastate, trupę priglaudė Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai.
„Šiandien Muzikiniam teatrui duočiau aukščiausią įvertinimą – mes jų laukėme, o jie atėjo geranoriškai, – tik prasidėjusia draugyste džiaugiasi Žvejų rūmu direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas. –Muzikinis teatras, technikos darbuotojai patenkinti, jiems čia daug patogiau. Scena erdvesnė, didelė, viena didžiausių Lietuvoje. Būtent tokiems pastatymas labai patogi.“
Kad Žvejų rūmuose būtų galima pilnavertiškai vykdyti Klaipėdos muzikinio teatro veiklą, buvo atlikti reikalingi patobulinimai, tačiau jie, pasakoja direktorius, pasitarnaus ir vykdant platesnę Žvejų rūmų veiklą.
„Didžiausia problema buvo, kaip sutalpinti orkestrą, norėjome, kad čia grotų ne vien Klaipėdos  muzikinio teatro orkestras, kad būtų galima kviesti ir kitus, didesnius orkestrus. Pirmas tris eiles padarėme kilnojamas, įsivaizduojame, kad orkestras pilnai ten telpa, tai paprasčiausias, pigiausias ir geriausias variantas“, – pasakoja jis.
Pasak A. J. Lenkausko, atsinaujinusiais Žvejų rūmais galės džiaugtis ir žiūrovai. Čia atnaujinta kiliminė danga, sovietinės salės kėdės pakeistos naujomis, perdažytos sienos, pradėta įgyvendinti energijos taupymo programa – seni ir daug elektros eikvojantys šviestuvai keičiami naujais. 
„Manome, kad padarėme tikrai daugiau nei buvo skirta pinigų pasiruošti Klaipėdos muzikinio teatro atėjimui. Išnaudojome tą progą ir galėjome pagerinti žiūrovų sąlygas“, – sako A. J. Lenkauskas
Nauja scena džiaugiasi ir Klaipėdos muzikinio teatro darbuotojai bei atlikėjai. Pasak operos solisto, „Ispaniškosios sarsuelos“ režisieriaus Vladimiro Prudnikovo, salė skambesiu ir akustinėmis galimybėmis gali varžytis ir su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena.
 
„Skambesys puikus, akustinė erdvė čia puikiai suprojektuota ir atitinka visus standartus. Čia puiki akustika – ji žymiai geresnė nei Nacionaliniame operos ir baleto teatre, puiki scena, erdvės didelės, puiki aparatūra – vienas malonumas dirbti“, – pasakoja V. Prudnikovas.
Anot jo, scenos technika veikia nepriekaištingai, salė ir fojė – patogūs žiūrovams, o čia dirba taip pat labai malonūs ir kruopštūs žmonės.
„Geriausia garso, apšvietimo aparatūra, naujos kėdės, platūs praėjimai, salė ir scena – viena didžiausių Lietuvoje, 1200 vietų, – kur jūs matėt tokią salę, Vilniuje nėra tokios koncertinės salės – tai yra fantastika, tai yra dovana“, – pabrėžė operos solistas.
Žvejų rūmų direktorius A. J. Lenkauskas taip pat tikisi, kad Klaipėdos kultūrinis galios centras pasislinks arčiau žmonių. Juk, jo teigimu, būtent čia, Baltijos žiede, yra Klaipėdos miesto geografinis centras, būtent šioje miesto dalyje gyvena daugiau žmonių, kuriems į senamiestį, teatrą išsiruošti ne visada patogu.
„Klaipėdos muzikinis teatras pajudėjo į šitą miesto pusę, kažkodėl visi juda tik į senamiestį, ojuk kultūra su senamiesčiu nesibaigia, šitoje miesto pusėje gyvena daugiau žmonių“, – pasakojo A. J. Lenkauskas.
Nors kraustantis kyla įvairių trikdžių, bet A. J. Lenkauskas jų nesureikšmina.
„.Juk tos problemos – natūralu. Kai išsinuomoji butą, dar tris dienas aiškiniesi, kur vandenį atsukti. Manau, po poros mėnesių kaip laikrodis dirbsim“, – svarstė jis.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rekonstrukcijos metu spektaklius rodys Klaipėdos Žvejų rūmų scenoje.
 
Justė Navalinskė
Nuotr. autorė Rasa Mazienė