Visuomenė raginama suklusti: iš apleistos ligoninės pranešta apie būsimą „Sirenų“ skambesį

Rugsėjo 24 d. jau dvyliktąjį kartą nuskambės teatrinė „Sirenų“ giesmė. Šiemet ji skambės ir be žodžių, ir balsais iš Vokietijos, Italijos, Belgijos, bei, žinoma, iš Lietuvos. Akomponuos džiazo atlikėjai, energiją gamins dviratininkai, keletas akordų nuskambės kino teatrų salėse, antru balsu pritars skaitantys pranešimus, diskutuojantys pokalbiuose. O rugsėjo viduryje apleistoje ligoninėje žydėjo orchidėjos: šiemetinę festivalio programą organizatoriai pristatė prieš kelis metus uždarytoje Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Kodėl čia?
Visuomenės ir žmonių ligas „operuos“ festivalio užsienio programa
„Festivalio užsienio programa yra artimai susijusi su vieta, kurioje dabar esame, – pasakojo meno vadovė Audra Žukaitytė, linkteldama netoliese esančio nebefunkcionuojančio pastato pusėn, – ten – naujagimių priėmimo skyrius, tačiau, ar jis bus reikalingas spektaklio „Plaučiai“ herojams, sužinosite rugsėjo 28, 29 dienomis. Rugsėjo ir spalio sandūroje komiškai, tačiau aštriai žmonijos ligas operuos flamandų menininkai Benjaminas Verdonckas ir Pieteris Ampe spektaklyje „Nekalbame, kad mus suprastų“. O spalio 3, 4 dienomis savo „gyvenimo šokį“ pristatys vyresnio amžiaus belgų kūrėjas Josse De Pauwas ir jo bendražygiai – Kriso Defoorto trio, jau šimtąjį kartą besigilinantys į senstančio žmogaus ir neblėstančio šokio troškimo santykį spektaklyje „Senasis vienuolis“.
„Manau, mūsų visuomenėje, kur trūksta empatijos  ir  humaniško požiūrio į kitą ar kitokį, tai parodyti itin svarbu, – kalbėjo A.Žukaitytė, nuo „Senojo Vienuolio“ pereidama prie festivalio užsienio programos „vėliavnešio“ – italų režisieriaus Pippo Delbono spektaklio „Orchidėjos“, vienintelio rodomo ne Menų spaustuvėje, o Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje ir ne du, o vieną kartą – spalio 2 d. Šis spektaklis pasufleravo ne tik šių metų festivalio šūkį, bet ir vietą festivaliui pristatyti – pačioje spektaklio pradžioje Delbono pasakoja apie savo mamos mirtį, apie jos paskutines akimirkas ligoninėje. Užgesus Delbono motinos gyvybei, ji lieka gyva sūnaus kūryboje.
„Simboliška, tačiau prieš porą metų užgesus šios ligoninės „gyvybei“ – jos personalas pagerbti savo ir pacientų buvusių „antrų namų“ nutarė ne bet kur, o drauge eidami į teatrą, – apie Raudonojo kryžiaus ligoninės Vilniuje uždarymą pasakoja festivalio direktorius Martynas Budraitis, – tad tikimės, kad iš šios ligoninės pasklidęs garsas visus sukvies būtent į teatrą“.
…kur žmogus susitinka žmogų: visa kita nesvarbu
Raudonojo kryžiaus ligoninę išpuošę baltomis orchidėjomis festivalio organizatoriai paaiškino ir šiemetinį festivalio šūkį – „Visa kita nesvarbu“: „Galbūt Iš pirmo žvilgsnio ši citata kam nors galėjo pasirodyti pretenzinga, sureikšminanti „Sirenų“ festivalį kitų kultūrinių renginių kontekste, tačiau taip gali atrodyti tik nežinant konteksto, – pasakoja A. Žukaitytė, – šis tekstas, tai dalis Ingmaro Bergmano citatos, kurią Delbono panaudojo savo spektaklyje“.
„Orchidėjose“ Delbono kreipiasi į žiūrovus ir dar pačioje spektaklio pradžioje prisimena: „Bergmanas sakė, jog teatras – tai vieta, kur žmogus susitinka žmogų, o visa kita nesvarbu“. Festivalio organizatoriai teigia šiemet į tai ir orientavęsi: „Siekėme sukurti tikslą žmonėms susitikti, – sako Viktorija Ivanova, viena iš organizatorių, – O priežasčių ir pretekstų susitikimams – daug: tai ne tik keturi užsienio ir dešimt lietuviškosios programos spektaklių, bet ir edukacinė bei klubo programos, dar plačiau atversiančios duris į pristatomų kūrėjų darbo užkulisius“.
Taip pat festivalio žiūrovams bus pristatomas ir „Dar vienas dalykas“, kaip juokauja festivalio organizatoriai, savotiškas flamandų spektaklio „Nekalbame, kad mus suprastų“ post scriptum: į penkiolikos minučių ir vieno sakinio seansą „Meno forte“ kvies Beniliukso šalyse puikiai žinomas vizualiųjų menų kūrėjas Benjaminas Verdonckas. Apie tai festivalio organizatoriai išsamiau praneš netrukus, nes spontaniškai festivalio programoje atsidūrusio pasirodymo sąlygos ir laikai – dar derinami.   
Teatras kine ir kinas apie teatrą
„Sirenos“ ir šiemet žiūrovus kvies susitikti ne tik teatre: rugsėjo 29 d. 18 val. bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje bus rodomas belgų aktorės ir režisierės Yolande Moreau, apdovanotos trimis „Cezariais“ filmas „Anri“. Tai antrasis Y. Moreau ilgo metražo filmas, pristatytas Kanų kino festivalyje, Vilniuje jau matytas festivalio „Žiemos ekranai“ žiūrovams, o pagrindinį vaidmenį jame atlieka Pippo Delbono. Kitą dieną, rugsėjo 30-ąją 21 val. žiūrovai bus pakviesti į dar vieną nemokamą kino seansą – šįkart „Skalvijos“ kino centre: filme „Sangue – kraujas“ savotiškai pagrindinį – scenarijaus autoriaus, režisieriaus, operatoriaus, aktoriaus ar veikėjo – vaidmenį atlieka, vėlgi, Delbono. Tai pasakojimas apie jo bei buvusio Raudonosios brigados lyderio Giovanni Senzani susitikimą. Apie susitikimą, kuriame susipina ir dviejų moterų istorijos: Pippo motinos Margaritos, uolios katalikės, ir Giovanni žmonos Anos, nusiteikusios prieš bet kokią ginkluotą pasipriešinimo formą bei nutarusios 23 m. laukti savo vyro, atliekančio bausmę kalėjime.
Bendradarbiaujant su netrukus prasidėsiančiu Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu, „Sirenų“ ir VDFF programose bus pristatyti du lietuvių kūrėjų dokumentiniai filmai, pristatantys režisierių Eimanto Nekrošiaus ir Krystiano Lupos kūrybos paveikslus. Rugsėjo 25 d. „Skalvijos“ kino centre vyks režisieriaus Miko Žukausko dokumentinio filmo „Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato „Didvyrių aikštę“ ir Audronio Liugos bei Juozo Javaičio filmo „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ premjeros.
Įtakingų užsienio teatro ekspertų „importas“
Šiemet festivalyje svečiuosis ir gausus būrys užsienio teatro ekspertų – per keturiasdešimt jaunų teatro kritikų ir pripažintų tarptautinių teatro festivalių programų sudarytojų, teatrologų. Jiems bus pristatyta dešimties lietuviškų spektaklių programa, kurioje – lietuvių Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus, lenko Krystiano Lupos, vengro Arpado Schillingo spektakliai bei jaunųjų režisierių Artūro Areimos, Gintarės Radvilavičiūtės, Olgos Lapinos ir Karolinos Žernytės darbai. Užsienio ekspertai taip pat dalyvaus diskusijose ir konferencijose, atvirose ir Lietuvos publikai.
Pirmasis šiemetinio festivalio renginys – tai rugsėjo 24 d. 10 val. prasidėsianti teatru besidomintiems atvira tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija, organizuojama Teatro agentūros ir šiemet vyksianti jau penktus metus iš eilės. Teatro „Meno fortas“ patalpose pranešimus skaitys bei teatro ir kritikos santykį analizuos dvylika Lietuvos ir užsienio teatro kritikų ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš tolimosios Australijos. Šiemetinė konferencijos tema užkoduota pavadinime „ctrl+txt“, o renginį moderuos žinomi Baltijos šalių teatrologai ir teatro kritikai – Ottas Karulinas (Estija), Zane Kreicberga (Latvija) ir Jurgita Staniškytė (Lietuva).
Skirtingi kontekstai ir konkretūs spektakliai bus aptarti tradicinių pokalbių su spektaklių kūrėjais metu, o rugpjūčio 25 d. 16 val., bendradarbiaujant su tarptautine scenos menų agentūra „IVA company“ ir Prancūzų institutu Lietuvoje, Mediatekoje įvyks diskusija apie Lietuvos ir Prancūzijos teatro patirtis bei perspektyvas. Joje dalyvaus prestižinio Avinjono teatro festivalio meno vadovė Agnes Troly, tarptautinio teatro festivalio „Passages“ meno vadovas Jean‘as-Pierre‘as Thibaudat, Marselio teatro „NoNo“ vadovas Serge‘as Noyelle, Prancūzų Instituto direktorius Frederic Bellido ir Lietuvos teatro atstovai.
„Šiemet su Lietuvos teatro panorama susipažinti panoro per trisdešimt užsienio teatro ekspertų, tarp kurių Lietuvos teatro profesionalams vieni – pažįstami, o kiti atvyksta ir iš tolimiausių kraštų, – pasakoja M. Budraitis, – bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu, LR kultūros atašė Prancūzijoje Vida Gražiene ir Lenkijoje – Rasa Rimickaite – atvyks jau pristatyti svarbiausieji Prancūzijos teatrų ir festivalių atstovai bei būrys Lenkijos teatro ekspertų, tarp kurių – Lietuvai puikiai žinomas lenkų teatro kritikas Lukaszas Drewniakas, vadinamas Lietuvos teatro ekspertu. Taip pat sulauksime svečių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos, Austrijos ir net Pietų Korėjos, iš kurios atvyksta Tarptautinės teatro kritikų asociacijos garbės prezidentas, Korėjos nacionalinio teatro kompanijos meno vadovas Yun-Cheolas Kim ir teatro vykdantysis direktorius Jeongas Kwangho“.
Tarptautinis finalas: šokis ant tilto ir jam-session‘as
„Susitikti žmones vienas su kitu kviesime ne tik kino ar teatro salėse, ne tik pokalbių metu po ar prieš spektaklius, bet ir viešose erdvėse bei kavinėse, – pasakoja V. Ivanova, – rugsėjo pabaigoje prasidės tarptautinės lenkų menininkų grupės „Koncentrat“ kūrybinės dirbtuvės su lietuvių ir estų aktoriais, o spalio 3, 4 dienomis rezultatas bus pristatytas festivalio klubo programoje, pasirodymo ant Žaliojo tilto metu“.
„Sirenose“ pristatomo lenkų kultūros platformos culture.pl projekto „Petia ir vilkas: reinterpretacija“ pasirodymo režisierius – žymus lenkų choreografas Rafałis Dziemidokas, pasak lenkų kritikos, yra vienas netradiciškiausių lenkų šokio scenos personažų, išsiskiriantis ne tik savo laikysena, bet ir ypatinga scenine asmenybe ir publikos pajauta. Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pristatyti „…reinterpretaciją“ Vilniuje, po to – Estijoje, bendradarbiaujant su Tartu miesto festivaliu „UIT“, atrinkti lietuvių aktoriai Žana Gončiar, Paulius Markevičius ir Vilma Pitrinaitė, o tarp atstovaujančių estams – net ir vieno įdomiausių Estijos teatrų „No99“ aktorė Linda Vaher.
O paskutinę festivalio dieną, spalio ketvirtąją, po jubiliejinio belgų Josse De Pauwo spektaklio „Senasis vienuolis“ – festivalio dalyviai, svečiai ir žiūrovai yra kviečiami į finalinį nemokamą festivalio klubo renginį: uždarymo jam-session‘ą muzikos klube „Tamsta“, kur gros – ir kviečiami prisijungti – ne tik lietuvių muzikantai, bet ir žymusis belgų Kriso Defoorto trio.
„Į festivalį – užsienio programos ir lietuviškus spektaklius, į klubo ir edukacinės programos renginius – kviečiame absoliučiai visus, ne tik su teatru susijusius, bet ir jo nepažįstančius žmones, – teigia A. Žukaitytė, – Šiemet nutarėme daryti ir atvirą festivalio uždarymą, į kurį raginame rinktis norinčius ir pasiklausyti, ir pagroti, ir susipažinti su festivalio komanda bei kūrėjais. Kviečiame pasinaudoti siūlomomis susitikimų su žmonėmis galimybėmis: pažinti kito istoriją scenoje, susipažinti su kitu pokalbyje, sutikti žmones, kuriems įdomu sutikti žmogų, juk visa kita – nesvarbu“.
 
Viktorija Ivanova