Virginija Vingrienė: žiedinė ekonomika – ne atliekų, o pasaulėžiūros klausimas

Liepos pabaigoje Druskininkuose vykusio susitikimo metu prasidėjo įdomi diskusija apie ekologiniu požiūriu grįstą ekonomikos modelį – žiedinę (ciklinę) ekonomiką. Tai pažangi Europos Komisijos politika. Siekiama ne tik tausaus ribotų gamtos išteklių naudojimo, bet ir aukštos kokybės produkcijos gamybos, kai ji įtraukiama į uždarą (be atliekų) ciklą. Tai itin ambicingas tikslas. Siekiama atliekas kaip žaliavą naudoti kitiems produktams gaminti taip mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.
Pagrindinė žinia – ne tik tausus žaliavų naudojimas, atliekų tvarkymas, bet visa produkcijos ciklo visuma nuo projektavimo, gamybos, platinimo, prekybos, vartojimo, pakartotinio panaudojimo iki atliekų surinkimo, tvarkymo, perdirbimo ir jos – kaip žaliavos – panaudojimo kitiems produktams pagaminti.
Visose etapuose siekiama ekologiškai tausaus požiūrio. Tai tenkina prevencijos, pakartotinio naudojimo, atnaujinimo, galimybės patobulinti ar perdirbimo tikslus. Nors mažiau priimtinas nepanaudojamų, neperdirbamų atliekų deginimas, bet jis taip pat yra vienas iš būdų pagaminti aukštos kokybės kietąjį atgautąjį kurą, puikią žaliavą šilumai gauti, o po jo likusius degimo produktus (pelenus, šlakus) galima naudoti kaip statybines medžiagas ar kitais tikslais. Taip racionaliai naudojamas visas turinys, nieko nepaliekant šalinti sąvartynuose.
Žiedinė ekonomika – tai ne vien ekologinių, bet ir ekonominių bei socialinių sprendimų kelias, grindžiamas naujais pažangių verslų, aukštų technologijų, aukštos pridėtinės vertės kūrimu, ekonomikos pažanga, naujų galimybių ir darbo vietų požiūriais. Druskininkuose diskusijoje dalyvavę įvairių sričių specialistai (pradedant gamintojais, vartotojais, atliekų tvarkytojais ir baigiant savivaldos, valstybės institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų atstovais ir politikais) išsakė savo mintis, idėjas, siūlymus, įvardino ne tik galimybes, bet ir galimas kliūtis bei problemas.
Reikalingas platus visų dalyvaujančių pusių dialogas bendromis jėgomis ieškant tinkamiausių sprendimų, padedančių įgyvendinti naujais iššūkiais grindžiamos pažangios išteklių tausojimo ir racionalaus jų pakartotinio naudojimo sistemos įgyvendinimo. Svarbu atrasti tinkamas paskatas ir įvertinti priimtiniausius mūsų sąlygoms tokio kelio prioritetus. Todėl prasidedanti diskusija – ir svarbi, ir jau dabar sulaukianti dėmesio.
Druskininkai pasirinkti ne atsitiktinai. Būtent čia dažnai pradedami pažangūs sprendimai. Druskininkuose įsikūrusi viena pažangiausių iš stiklo duženų putstiklį – ekologišką termoizoliacinę granuliuotą medžiagą – gaminanti įmonę UAB „Stikloploras“. Tai pirmoji Baltijos šalyse tokio pobūdžio įmonė, pasiruošusi plėstis dėl didelės ir nuolat didėjančios produkcijos paklausos. Ji yra puikus žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimo pavyzdys, kai tarsi bevertės atliekos virsta naudinga statybine medžiaga.
Viena pirmųjų viešų diskusijų – pretekstas susimąstyti ir kitoms savivaldybėms. Organizatoriams tai paskata įvertinti kiekvieno Lietuvos regiono specifiką, įtraukiant į diskusiją verslo ir vietos savivaldos atstovus, išgirsti jų poreikius. Kitas tokio pobūdžio seminaras jau numatytas rugpjūčio 25 d.  Marijampolėje. Mums – žaliesiems politikams – tai uždavinys sudaryti tinkamiausias sąlygas ir atrasti paskatas verslui bei viešojo sektoriaus įmonėms judėti šiuo pažangos keliu.
Stebint ES ir pasaulio ekopolitiką, vertinant Lietuvą valdančios politinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – pagrindines programines nuostatas ir atliekamus veiksmus, taip pat peržiūrint šalies ekonominę, socialinę, verslo aplinką ir galimybes, dar niekada politinė padėtis Lietuvoje nebuvo tokia palanki progresyviam žiedinės (ciklinės) ekonomikos diegimui.
Turėdami palankią sprendimų priėmimo poziciją privalome išnaudoti šią puikią galimybę ir atverti kelią labai reikalingai perspektyviai naujovei ir pažangai. Tam turime ne tiek ir daug – trejus metus.
Todėl darbas bendradarbiaujant su visų sričių atstovais, mokantis iš klaidų (pirmiausia, savųjų), jas taisant, augant patiems, tobulėjant, ieškant pačių racionaliausių ir tinkamiausių sprendimų ir juos tobulinant yra ir bus mūsų prioritetų viršūnėje. Pirmieji sudėtingi sprendimai gal ne visiškai tobuli – suprantame, kad jie tobulintini ir jau tobulinami, pradėta urėdijų reforma atliekų tvarkymo pertvarkos kontekste jau pradedama įgyvendinti. Tai optimistiškai nuteikianti didelio, labai svarbaus, reikalingo ir atsakingo kelio pradžia. Juo judėti turime visi kartu.
 
Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė