Violeta Šimkūnienė: ar centralizacija labiau apgins šeimoje augančio vaiko interesus?

Kategorija:

Miestas:
Violeta Šimkūnienė: ar centralizacija labiau apgins šeimoje augančio vaiko interesus?
Dalyvauju Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos  modelis“, kurį iš dalies finansuoja Norvegijos finansinių mechanizmai, organizuojamuose mokymuose.
Šio projekto tikslas – išsaugoti socialinės rizikos vaikus šeimose ir bendruomenėse, išvengti institucionalizacijos. Šiam tikslui pasiekti kuriamas efektyvus ir novatoriškas ankstyvosios intervencijos modelis,  padidinta savivaldybių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kompetencija, siekiama sustiprinti socialinį tinklą ir partnerystę vietos lygmeniu, o taip pat  Lietuvos ir Norvegijos institucinį bendradarbiavimą.
Sukurtas modelis praktiškai bus išbandytas Kauno ir Alytaus miestų, Alytaus ir Telšių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse. Taigi mūsų – Elektrėnų – savivaldybės laukia nemenkas iššūkis, reikalaujantis visų vaiko gerovę užtikrinančių institucijų bendradarbiavimo ir susiklausymo. Manau, kad mokymuose ir dalyvavo visa tam reikalinga mūsų savivaldybės komanda – savivaldybės Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, Socialinių paslaugų centro, švietimo, policijos atstovai. Mums buvo svarbus mokymuose vykęs modelio, jo įgyvendinimo galimybių ir trukdžių aptarimas. Projektas teikia daug vilčių, kad pagaliau pradės vykti pokyčiai, apie kurių reikalingumą socialinės srities specialistai seniai kalbame, bet aukštesnės institucijos mus sunkiai girdi.
Pastaruoju metu man teko darbo reikalais lankytis ir Latvijoje, ir Suomijoje, ir Švedijoje, ir Norvegijoje. Visur yra įdiegtos ir naudojamos individualios ir grupinės darbo su šeima programos, pagal kurias nuosekliai paruošti specialistai dirba su šeimomis ar vaikais. Naudojamos adaptuotos programos, pasiteisinusios kitose šalyse, atliekama šių programų analizė, parodančios, efektyvus ar neefektyvus darbas. Lietuvoje viso to nėra, o reikėtų. Juo labiau, kad turime patirties dirbant su adaptuotomis programomis. Jau daugelį metų Elektrėnų savivaldybėje globėjams ir įtėviams rengti sėkmingai naudojamos adaptuotos GIMK programos. Tačiau darbas su šeima Lietuvoje kol kas tik abstraktus teiginys. Kadangi Lietuvoje nėra plačiai naudojamų darbo su šeima adaptuotų programų, specialistai vadovaujasi tik savo vidiniais įsitikinimais, savu motyvavimu, savo paties nustatytais prioritetais.
Manau, šalyje turėtų būti institucija, kuri koordinuotų pagalbos vaikui teikimą, užtikrinant jo gerovę ir saugumą. Ir ta institucija galėtų tapti Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Metodinė pagalba, darbui su šeimomis programų nupirkimas, adaptavimas mūsų šaliai ir specialistų apmokymai galimi iš ES struktūrinių fondų lėšų, nes estai pasinaudojo tokia galimybe ir nesigaili. Nuo kitų metų įsteigiama nemažai etatų darbui su socialinės rizikos šeimomis, tačiau kiekvienoje savivaldybėje situacija skirtinga. Vienos savivaldybės norėtų padidinti socialinių darbuotojų su socialinės rizikos šeimomis skaičių, kitos įsteigtų kitokio profilio specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų padėjėjų ar atvejo vadybininkų) etatus arba finansuotų mokymo programų vykdymą. Reikėtų skirti lėšas darbui su socialinės rizikos šeimomis ir tikėti bei pasitikėti savivaldybėmis, kurios po metų galėtų pasidalinti savo gerąja patirtimi ir veiksmingais sprendimais. Tad gal geriau palikti teisę pačioms savivaldybėms nuspręsti, kaip panaudoti šias lėšas? Nors visiems seniai aišku, kad centralizavimas neužtikrina geresnės kokybės, netgi priešingai, labai dažnai nuo to ji nukenčia, toliau siekiama kuo labiau centralizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai paslaugas  Centralizacijos procese, mano supratimu, paslaugų kokybė nedidės, nes viskas vertinama ne iš paslaugų prieinamumo ir naudos žmogui, bet iš administravimo pozicijų. Jei lėšas, kurias numatyta skirti centralizacijai, nukreiptume į programų darbui su šeimomis įsigijimą, adaptavimą ir mokymus, informacinės SPIS programos išplėtojimą, specialistų skaičiaus savivaldybėse didinimą, vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos specialistų priimamų sprendimų analizę ir kontrolę, efektas užtikrinant vaiko gerovę ir pagalbą jo tėvams, būtų nepalyginamai didesnis.

Violeta Šimkūnienė
Elektrėnų savivaldybės Socialines paramos skriaus vedėja
 
 
Mano Krastas