Vilnietė dalinasi išgyvenimais, kaip ji migrenos priepuolius mažina laikydamasi cukraus dietos

Kategorija:

Miestas:
Vilnietė dalinasi išgyvenimais, kaip ji migrenos priepuolius mažina laikydamasi cukraus dietos

Dėl patiriamo streso, nekokybiškos mitybos, nemigos, aktyvios fizinės veiklos ar ryškios šviesos, vis daugiau žmonių kenčia sunkius ir itin sekinančius migreninius galvos skausmus, kurie gali tęstis kelias valandas ar net kelias dienas. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šia liga dažniausiai suserga 35-45 metų žmonės. Vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau, nei vyrai.

Migrenos gydymui – cukraus dieta

Vilnietė, dviejų vaikų mama, Viktorija Žižiūnienė pirmąjį migrenos priepuolį išgyveno prieš septynerius metus, kuomet nuo galvos skausmo ir pykinimo nesugebėjo atsikelti nuo vonios kilimėlio. Iš pradžių tokie priepuoliai jai kartodavosi kartą per pusmetį ar net rečiau.

„Pastaruosius dvejus metus priepuoliai ypač suintensyvėjo, galvos skausmas su jį lydinčiu skrandžio sustojimu, pradėjo kartotis kas dvi savaites, o kartais ir dažniau. Vasarą, be man jau įprasto nepakeliamo galvos skausmo ir vėmimo, prasidėjo nevaldomi kūno traukuliai. Atsimenu, kaip gulėjau lovoje ištikta siaubo: man 34 metai, esu dviejų mažamečių vaikų mama ir esu visiškai bejėgė – negaliu kontroliuoti savo kūno. Tada supratau, kad turiu kažko griebtis“, - savo patirtimi dalinasi Viktorija.

Šią ligą V. Žižiūnienė bandė gydyti įvairiausiais būdais, o vienoje televizijos laidoje išgirdusi patarimą atsisakyti saldumynų, ji nusprendė priimti 30 dienų be pridėtinio cukraus trunkantį iššūkį.

„Iš pradžių dvejojau, nes tikrai maniau, kad neištversiu, tačiau ištiko eilinis migrenos priepuolis. Gulėjau lovoje, gailėjausi savęs ir nusprendžiau, kad reikia imti ir išbandyti, ką nors drastiško. Vos atsigavusi, ištuštinau savo šaldytuvą ir spinteles, kad neapsigalvočiau“, - prisimena moteris.

Šiandien yra 17 dienų, kai Viktorija gyvena be pridėtinio cukraus ir net pati stebisi, kokie ryškūs pokyčiai vyksta su jos kūnu.

„Kas tikrai pasikeitė – tokios švarios ir lengvos galvos jau seniai neturėjau. Dar vienas dalykas, kurį tikrai pastebėjau – pagerėjo atmintis, tapau darbingesnė ir atsirado daugiau energijos. Pašviesėjo dantys ir sumažėjo dantų apnašų. Tapau ramesnė, lengviau susikoncentruoju. Labai pagražėjo veido oda – paskaistėjo ir sumažėjo spuogų. Taip pat, nieko nedarant, be jokių pastangų, nukrito daugiau nei 2 kilogramai“, - pasiektais rezultatais džiaugiasi pašnekovė.

Vaistų gydymui nesirinkite patys

„Eurovaistinės“ farmacininkė Laura Vanagaitė palaiko moters sprendimą ir sako, kad yra keletas būdų, kaip kovoti su migrena. Jos teigimu, prasidėjus priepuoliui, žmogui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje. „Prasidėjus stipresniems skausmams, vaistus jų malšinimui reikia rinktis, atsižvelgiant į migrenos priepuolio stiprumą. Jei jis stiprus, padėti gali specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai“, - aiškina vaistininkė.

Triptanai sutraukia paburkusias galvos smegenų kraujagysles ir panaikina cheminius pokyčius smegenyse, vykstančius migrenos metu. Vaistus reikia vartoti kaip galima anksčiau, priepuolio pradžioje. Tada pasiekiamas didžiausias vaisto poveikis.

Silpnam ir vidutiniam priepuoliui nuraminti L. Vanagaitė pataria naudoti analgenus. „Nestiprų galvos skausmą kartais galima nutraukti įprastiniais analgetikais arba jų deriniais. Labiausiai paplitę nuskausminantieji vaistai yra aspirinas arba paracetamolis“, - sako „Eurovaistinės“ atstovė.

Pasak vaistininkės, kiekvienam migrena sergančiam pacientui derėtų rašyti dienoraštį apie provokuojančius veiksnius, registruoti skausmo priepuolius, pasižymėti vartotus vaistus, nes migrenos profilaktinis gydymas laikomas sėkmingu, jei per 3 mėnesius priepuolių dažnis per mėnesį sumažėja bent per pus.

Vaistininkė išskiria keturias migrenos priepuolio stadijas:

  1. Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kvapams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, potraukis maistui, tingumas, šalčio pojūtis ar apetito sumažėjimas). Šie simptomai pasireiškia keletą valandų ar dienų prieš galvos skausmą.

  2. Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20 minučių ir trunka ne ilgiau kaip valandą. Dažniausiai aura pasireiškia regėjimo sutrikimais: švysčiojimais, zigzagais ar ryškia šviesa tiek užmerkus, tiek atmerkus akis, regėjimo praradimu, galimas kojų ir rankų dilgčiojimas, jų sustingimas bei kalbos sutrikimas.

  3. Galvos skausmas – būdingas epizodinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, sustiprėjantis fizinio krūvio metu, kuris, priepuoliui užtrukus, gali apimti ir visą galvą. Taip pat skausmo metu neretai vargina pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai ar kvapai, vaizdas gali būti neryškus, norisi valgyti ar dažniau šlapintis, paburksta nosies gleivinė, padidėja prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 valandas. Jeigu skausmas trunka ilgiau, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.

  4. Sveikimo stadija – tai paskutinė migrenos priepuolio stadija. Galvos skausmas sumažėja ir galiausiai išnyksta, tačiau dar kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas. Tiems, kurie migreną gydosi vaistais, patarti, kaip tinkamai ją gydyti, gali tik sveikatos specialistai. Klaida – gydytis pačiam vartojant visus po ranka pasitaikančius vaistus nuo skausmo, nes į migreną panašius galvos skausmus gali simuliuoti ir kiti rimti neurologiniai susirgimai.

    Laura BIelskė


Mano Krastas