Viceministras M. Gudas: žiedinė ekonomika – kiekvieno iš mūsų grąža gamtai

Įpusėjus deryboms dėl Žiedinės ekonomikos politikos, jos tikslų įgyvendinimo, Europos Komisija pateikė ataskaitą apie 2016 m. nuveiktus darbus ir pristatė 2017 m. planus. Aplinkos ministerija į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą įtraukė priemones, kuriomis siekiama skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus.
Žiedinėje ekonomikoje, skirtingai nei linijinėje, siekiama tausiau ir efektyviau naudoti išteklius produkto projektavimo, gamybos procese, sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, atliekas paversti ištekliais, daugiau atliekų perdirbti ir daugiau medžiagų naudoti pakartotinai.
Vieni svarbiausių Europos Komisijos praėjusių metų darbų žiedinės ekonomikos srityje buvo tokios iniciatyvos, kaip nauji televizorių gamybos standartai, trąšų gamybos reglamentas, garantinio termino internetu parduodamoms prekėms ilginimas nuo 6 mėn. iki 2 metų, įpareigojimas plastiko gamintojams informuoti perdirbėjus apie plastiko produktuose naudojamas chemines medžiagas, iniciatyva taikyti žaliųjų pirkimų kriterijus kelių, biuro pastatų statyboje bei kompiuteriams, geriausiųjų prieinamų gamybos būdų taikymas nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo procesuose ir kitos iniciatyvos.
„Žiedinė ekonomika – tai ne tik valstybės pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, kad gamtos išteklių būtų naudojama mažiau ir tai būtų daroma efektyviau. Tai kiekvieno iš mūsų grąža gamtai už tai, ką iš jos atimame, kurdamiesi patogesnį gyvenimą. Europos Komisijos tikslai artimiausiam dešimtmečiui yra ambicingi ir ganėtinai drastiški vien dėl to, kad ateities kartoms būtų palikta tokia Europa ir tokia planeta, kurioje bus gera gyventi. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą įtrauktos priemonės, kurios palengvins perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva turės įdėti dar daugiau pastangų, kad didžioji dalis atliekų būtų perdirbta“ – sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.
Europos Komisija nustatė tikslus iki 2030 m. perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, perdirbti iki 75 % pakuočių ir pašalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 10 proc. atliekų. Lietuvoje 2015 metais atliekų perdirbta 23 %, kompostuota 10 %, panaudota energijos gamybai 11 %, pašalinta sąvartynuose 54 %. Pastebėtina, kad Europos Parlamentas pasiūlė griežtesnius atliekų perdirbimo tikslus, t. y. iki 2030 metų – perdirbti 70% proc. komunalinių atliekų, perdirbti iki 80 proc. pakuočių ir pašalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 5 % atliekų. Pritarus Europos Parlamento siūlomiems tikslams, ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turės užtikrinti, kad jie būtų pasiekti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė priemones padidinti perdirbamų gaminių ir pakuočių pateikimą į rinką, skatinti platesnį daiktų panaudojimą pakartotinai ir jų paruošimą perdirbti. Numatyta, kad bus peržiūrėti mokesčiai už aplinkos teršimą atliekomis, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus, įgyvendinant atskirą maisto atliekų surinkimą, patvirtinant komposto kokybės kriterijus, patvirtinant atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus ir kitas priemones.
 
AM Komunikacijos skyrius